Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2006-06-30

Tipiška vasaros situacija: filmų nemažai, bet dažniausiai negali jų nei ramia sąžine rekomenduoti, nei atsipalaidavęs išsikeikti. Šiaip, vidutiniokai... Šeštadienis Net trys šios dienos filmai patraukia (o gal ką nors ir atstumia) amerikiečio Kevino Costnerio pavarde. O ten, kur Costneris – lauk romantizmo. Gal plačiausiai iš tų juostų išpopuliarėjo vesternas „Silverado“ (Silverado, 1985), kaip visada rodydamas labai gerų draugų ketvertuką (Costneris, aišku, tarp jų, jį čia vadina Džeiku), kovojantį su labai labai blogais. Kitoje panašioje, tik dar gana naujoje juostoje „Bekraštės prerijos“ aktorius (čia jis – kito tokio pat tauraus ketvertuko atrama Bosas) dar ir režisuoja, o kautis tenka daugiausiai prieš korumpuotą šerifą (Jamesas Russo), kokių, pasirodo, būdavo ir tyraisiais XIX amžiaus laikais. Net ten, kur filmas neturi nieko bendra su Laukiniais Vakarais, o jo veiksmas rutuliojasi dabartyje, kaip Tonny Scotto „Keršte“ (Revenge, 1990), ...

2006-06-23

Karšta, tie filmų sąrašai taip ir mirga akyse, kone susiliedami. Jeigu ką sukrečiančio pražiopsosiu – nepykit. Bet sukrėtimo šansų nedaug. Šeštadienis Žanrinio kino diena. Prisipažinsiu, kad žiūrėti juos antrą kartą ypatingo noro kažkaip nejuntu – na, nebent tie karščiai jau visai sukvailintų... Yra komedijų, tarp kurių linksmiausia (kartais net sujaudinanti) – Ivano Reitmano „Tėvo diena“ (Fathers' Day, 1997). Iš esmės tai prancūziškų „Tėtušių“ amerikietiškas variantas. Jaunuolis pateko į bėdą, apsukri mamytė (Nastassja Kinski) suranda telefonų knygoje savo dviejų buvusių senų meilužių koordinates. Abiem – ir mikliam verslininkui (Billas Crystalas), ir nevykėliui dramaturgui (Robinas Williamsas) – yra sėkmingai įteigiama, kad tai būtent jo sūnų reikia gelbėti. 1998–aisiais geroką populiarumą pelnė tarptautinį aktorių žvaigždyną surinkęs istorinis avantiūrinis filmas „Žmogus su geležine kauke“ (The Man in the Iron ...

2006-06-16

Didysis sportas vis agresyvėja. Kaip pažymėjo kolega Jonas Ūbis („7 meno dienos“), išstumiami ne tik reikšmingi filmai, kultūros laidos, tačiau netgi pats (!) Rytis Cicinas. Kino mėgėjams didesnė atgaiva – gal tik penktadienį. Šeštadienis Aną kartą nuoširdžiai rekomendavau dokumentinę juostą apie odiozinę vokiečių kinematografininkę. Šiandien rodoma antroji filmo „Nuostabus ir siaubingas Leni Riefenstahl gyvenimas“ (Die Macht der Bilder: Leni Riefenstahl, 1993) dalis. Jeigu pasakėt „a“, ištarkit ir „b“ – nepasigailėsit. Kartais dokumentika nesunkiai įveikia vaidybinį kiną – ir medžiagos kontrastais, ir visai nesurežisuota įtampa, neįprastu likimu ir net mįslėmis, kurių dokumentiniame ekrane lyg ir neturėtų būti. Bet štai viena esmingiausių: ar Leni Riefenstahl buvo apkrėsta nacizmo idėjų, ar ji – kaip pati atkakliai teigdavo – gyvendama tėvynėje ir neturėdama kitos, išskyrus nacistinę tikrovę, medžiagos, kėlė sau vien tik estetinius ...

2006-06-09

Kaip kinas gali konkuruoti su prasidėjusiu didžiojo sporto sezonu? O vis dėlto yra ir stiprių filmų iš Lotynų Amerikos, ir visada nemarios klasikos. Šeštadienis Šiandien tenka išskirti dokumentinį filmą. Jis pats susietas su kinu – ir vaidybiniu, ir dokumentiniu. „Nuostabus ir siaubingas Leni Riefenstahl gyvenimas“ (Die Macht der Bilder: Leni Riefenstahl, 1993) pasakoja apie autentišką kino žmogų – vokiečių aktorę ir režisierę, kurios gyvenimas, nepaisant neįtikėtinų kontrastų, užtruko iki... 101 metų. Sakytum, iš kažkokio nežmogiško užsispyrimo ir atsidavimo menui, kuriuo ponia Leni užsiiminėjo iki pačios pabaigos. Jaunystėje balerina, gimnastė, alpinistė Riefenstahl nemažai filmavosi vadinamuosiuose „kalnų filmuose“, vaidybinėmis formomis išaukštinusiuose vokiečių moters stiprybę. Kad ir „Žydrojoje šviesoje“ (1932) ji atrodė tikra kalnų dvasia. Bet vien vaidinti turtingos prigimties moteriai buvo maža, ji pasuko į dokumentinio kino ...

2006-06-02

Po tam tikros priverstinės pertraukos vėl nersime į televizijos siūlomo kino gelmes. Kokie gi perlai laukia mūsų šįkart? Šeštadienis Įsigilinus į savaitės programas, paaiškėja, kad tos gelmės – gana seklios. Bet gal tai kaip tik nėra labai blogai? Juk perliukų pasitaiko, pilkame fone jie kaip tik atrodo ryškesni, nepasimeta gausoje. Tiesa, šiandien tokių akcentų dar nematau. Gali būti įdomu, kaip nebe prancūzai (jie buvo sukūrę šia tema net keletą populiarių juostų), o japonai žvelgia į realųjį sovietų šnipą Richardą Zorgę. Juosta taip ir vadinasi – „Šnipas Zorgė“ (Spy Sorge, angl. Richard Sorge, 2003). Vaidina geras škotų aktorius lainas Glenas, japonų režisierių Masahiro Sinodą irgi įsidėmėjau po „letininko Gonzos“, ir nors savaime tokie komponentai dar nieko nelemia, interesas jau sužadintas. Šiandien – ir dvi neblogos komedijos, o tai šią savaitę – tikra retenybė. Viena rusų pertvarkos metų pradžios, vadinasi „Kurjeris“, ...