Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2006-08-25

Diktatoriaus Stalino stiliumi („gyventi tapo geriau, gyventi – linksmiau“) TV kanalai reklamuoja naują sezoną. Bet apie kino vietą apdairiai tylima... Šeštadienis Kažkada šios dienos filmai gana plačiai skambėjo, bet į klasikos rejestrus juos įtraukinėti būtų labai rizikinga. Viskas praeina. Na, gal išaugo karta, kuri nematė amerikinės dramos neatsakingu pavadinimu „Geri vyrukai“ (A Few Good Men, 1992). Vienos žvaigždės (Jackas Nicholsonas, Tomas Cruise'as, Demi Moore, Kevinas Baconas...), o šioje išpūstoje 1992 metų dramoje jos piešia vienos karinės bazės skandalą. Linksmai parašė vienas rusų kritikas: „Rusų matais tai būtų eilinė menka byla – na, pribaigė jūreivėlį, ko nepasitaiko, bet amerikiečiai iš viso to padaro patetišką karinį Votergeitą“. „Tobulas pasaulis“ (A Perfect World, 1993) 1993–aisiais buvo tikras bilietų kasų lyderis. Pabėgęs iš kalėjimo nusikaltėlis (Kevinas Costneris) pasigriebia įkaitu 8–metį berniuką, tačiau ...

2006-08-18

Nors namų kinui šią savaitę ir teks konkuruoti net su krepšiniu, greičiausiai visi liks patenkinti. Šeštadienis Ši diena baigiasi dviem primityvokomis erotinėmis juostomis – „Pabėgimu į rojų“ bei kadaise, 1990–aisiais, mums, nieko panašaus neįsivaizdavusiems, dar tik plėtusia akiratį „Laukine orchidėja“. Tačiau šiek tiek anksčiau įmanoma pasižiūrėti jau rimtą erotinio turinio dramą, gausybę tarptautinių apdovanojimų pelniusią austro Michaelo Hanekės „Pianistę“ (La pianiste, 2001). Nepaisant filigraniškos Isabelle Huppert vaidybos, seksualiniai mazochistiniai herojės kompleksai, manau, negalėtų sukelti pasigėrėjimo. Tačiau nuo kitų panašios medžiagos, tik spekuliatyvių filmų, „Pianistė“, pabuvusi ir Lietuvos kino teatruose, labai skiriasi, nes kompleksai čia turi gilų psichologinį pagrindą. Herojės gaila, o paprastai analogiškose juostose į žmones žvelgi kaip į sintetines lėles – na, kaip tikrais įvykiais remtoje, bet tuos įvykius ...

2006-08-10

Tai, kad šiandien prie apžvalgos nematyti kadrų, dar nereiškia, kad nėra nė vieno žiūrėtino filmo. Bet turbūt ateis ir tokie laikai. Šeštadienis Tik užmetus akį į dienos programas, pirmiausia apima jausmas, kad kitų žanrų nebeliko, gyvas vien tik trileris. Tiesa, dėl akių dar paįvairuojamas: nacionalinė televizija rodo vieną po kito tiesiog trilerį „Pokeris“ su Sylvesteriu Stallone ir „psichologinį trilerį“ – menką, dar menkesnį už pirmąjį, prancūzų televizinį filmiūkštį „Disonansai“. Komerciniai kanalai dar prideda niuansų – „mistinį trilerį“ ir „kriminalinį trilerį“. Atrodo, sėdėk sau prie televizoriaus ir, pats spaudydamas perjungimo pultą stebėk pasaulį kaip vieną didelį trilerį arba, šitaip „montuodamas“ skirtingų filmų fragmentus, jauskis AXX festivalio „režisieriumi“. Bet du pastarieji trileriai, skirtingai nuo pradinių, kai kuriais aspektais kaip tik įdomūs. Neva mistinis „Susirinkimas“ (The Gathering, ...

2006-08-04

Pasiimi programą, emocingai reaguoji: ne, niekada! O paskui, žiūrėk, vis dėlto iškapstai kažką vertingesnio, reto, apie ką nepranešti kitiems negali... Šeštadienis Nemažai gana paviršutiniškų kino juostų, kurios tuoj pat ir pasimiršta. Iš tokių, kaip man atrodo, – melodraminė komedija „Kietas tėtušis“ (Big Daddy, 1999) su Amerikoje mėgstamu, o Lietuvoje – nepripažįstamu komiku Adamu Sandleriu. Čia jis sentimentalus tipas, prisirišantis prie įsūnyto vaiko, bet pats, kaip teigia kai kurie recenzentai, pagal protinį išsivystymą sustojęs ties 12–kos metų riba. Oi, nenorėkite iš Sandlerio intelekto, jo privalumas – kaip tik naivumas. Vaikų įsūnijimai – turbūt tikra amerikiečių manija, nes kitame dienos filme – veiksmo juostoje „Ketvirtadienis“ (Thursday, 1998) – šis motyvas irgi pasigirsta. Bet trankiau čia girdimi narkotikų prekeivių šūviai: ne veltui kai kuriose šalyse net šio filmo pavadinimas yra sukonkretinamas į „Kruvinąjį ...