Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2007-06-29

Jeigu poliariniai orai ilgiau kankins karštakošius lietuvius, teks atsiduoti šiltam chalatui ir TV. Šiokį tokį šansą šią savaitę ji suteikia. Šeštadienis Kai kurie šiandienos filmai – kaip pamokėlių kartojimas. Tokie „Šnipų vaikučiai“ (Spy Kids, 2001), Roberto Rodriguezo traktuotėje visai išmoningi bei smagūs – nors tas smagumas ir nebenaujas. Gerai sugalvota pagrindinių tėvų (tėtis – Antonio Banderas) ir tęsiančių šeimos tradiciją suktų vaikučių pavardė – jie Kortezai, kaip tas užkariautojas. Ryt rodoma antroji dalis, o trečiosios nesinori prisiminti nei man, nei panašu, kanalui.  Dažnai kartojamas ir „Velnio advokatas“ (The Devil's Advocate, 1997), rodantis advokato (Keanu Reevesas) vis labiau spindinčią karjerą, kurioje įžvalgi žmona (Charlize Theron – negi ta įžvalgiausioji?) regi nelabojo ranką. Išties, Alo Pacino boso paveiksle yra kažkas demoniška. Bet rimto režisieriaus Tayloro Hackfordo rankose visa ta istorija, laimė, netampa ...

2007-06-22

Premjerų pasitaiko, bet dažniausiai jos – kuklios. Tenka paprasčiausiai gaivinti atmintį bei senuosius malonumus. Šeštadienis Štai viena reliatyvių premjerų – prieš kelis metus statyti anglų meistro Danny Boyle'o „Milijonai“ (Millions, 2004). Gal jau tegul ponas Boyle'as lieka narkomanų (jo šedevras „Trainspotting“) ar zombių („28 dienos po...“) aplinkoje. Kai atsiduria tarp vaikučių, visi jam – nors šiuolaikiniai – atrodo tokie padorūs, kaip buvo, matyt, jo paties giedroje vaikystėje. Ir dar pinigų krepšiai jiems kritinėja ant galvų. Akcentuočiau trenktą Spike'o Jonze'o komediją „Adaptacija“ (Adaptation, 2002), kurioje specialiai papilnėjęs Nikolas Cage'as dvejinasi į broliukus scenaristus, realybėje egzistuojančius Kaufmanus, o Meryl Streep, apimta nesuvokiamo audringo įkvėpimo, rašo knygą apie orchidėjas, kurių rūšis, regis, ir suteikia tą ne visai natūralų įkvėpimą. Bet šis tikrai išradingas kūrinys nuo 2002–ųjų jau tiek kartų ...

2007-06-15

Yra ir senų kino draugų (priešų, aišku, taip pat). Yra naujų, nematytų kūrinių – ar jie taps draugais, dar klausimas. Šeštadienis Kaip pastaruoju metu jau įprasta, 1 Baltijos kanalas, trankiai reklamuodamas premjeras, rodo krūvas naujų, bet visai nereikšmingų rusų filmų. Melodrama – populiariausias žanras. Kartais paįvairinama kukliais bandymais pajuokauti. Štai filmo „Vieninteliam, iki pareikalavimo“ herojė, žaislų gamyklos darbuotoja, įsimylėjusi – na, žinoma – TV laidų vedėją, turi Porosionkovos pavardę (kas pamiršo, „porosionok“ – paršelis, taigi, kokia „Paršelytė“, ha–ha! ). Iš pirmųjų kadrų aišku, kuo pasibaigs kita melodrama „Lelijos Lilijai“, kur buvusi intermergaitė Jelena Jakovleva pasirodo pastebimai pasitaisiusi ir kažkokia lyg aptingusi vaidinti. „Dviguboje pavardėje“ sprendžiama amžina daugeliui šeimų problema: kas tikrasis vaiko tėvas? Ir net nebenaujas amerikiečių filmas „Pašalinti Karterį“, lyg ir turintis ...

2007-06-08

Dėmesio: šiame kampelyje nesilanko Seagalas ar Stallone. Nei kiti išpampę siaurakakčiai galiūnai, nei kapų plėšikės. Ieškome meno ar bent jo atšvaitų pramogoje. Šeštadienis Galima tikėtis, kad štai tuos „rimtuosius“ – kovinius, veiksmo – žanrus ir parodijuoja filmas „Nuo sutemų iki aušros. Kruvini Teksaso pinigai“. Bet identiško pavadinimo (tik be tų „kruvinųjų pinigų“) talentingos Roberto Rodriguezo pagal Tarantino scenarijų kurtos 1996 metų juostos pakako ir taip: ten buvo ir siaubo, ir autoironijos. „Kruvinų Teksaso pinigų“ statytojai, prisisiurbę kaip erkės prie gabaus filmo, tik norėjo pinigėlių; matyt, kvailių dar pasitaiko, nes po to pasirodė jau visiškas niekalas „Nuo sutemų iki aušros. Budelio duktė“. Banditėlį–Melą Gibsoną kriminale „Sumokėti viską“ šaudo šaudo nenušauna. Visai kaip gyvenime, kur Gibsono skandalai irgi nuo jo nuslysta, kaip nuo žąsies vanduo. Rimtesnis trileriukas, šiandien jau laikomas klasikiniu, ...

2007-06-01

Na, štai, net pirmąją oficialią alsios vasaros savaitę teleekranuose ne visiškai tuščia. O keli filmai – tikrai aukštos klasės. Šeštadienis Pradėsime nuo ne pačių originaliausių. „Šeštadienio nakties karštligės“, „Karo žaidimų“, „Trumpo susijungimo“ bei kitų populiarių filmų kūrėjas Johnas Bahamas jau senokai perėjo į TV. „Apsėstoji“ – irgi tik televizinė melodrama su trilerio elementais ir negirdėtais antraplaniais aktoriais. BTV įniko į muzikantų biografijas, na, bet jeigu vis dėlto yra publikos, pasidžiaugusios aną savaitę Jimmy Hendrixo balsu, džiaukitės ir šią, kai rodys „Jo gyvenimą: Džono Lenono istoriją“ – man negaila. Nors komedija „Laimės miestas Teksasas“ (Happy, Texas, 1999) ir buvo 1999–aisiais premijuota žymiame nepriklausomųjų festivalyje Sandense, bet jos nesusipratimai su bankų plėšimu ir supainiotais vyrukų poros interesais (gėjai? Heteroseksualai?) man neatrodo tokie jau juokingi. Skonio reikalas. „Poną ...