Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2007-06-08

Dėmesio: šiame kampelyje nesilanko Seagalas ar Stallone. Nei kiti išpampę siaurakakčiai galiūnai, nei kapų plėšikės. Ieškome meno ar bent jo atšvaitų pramogoje. Šeštadienis Galima tikėtis, kad štai tuos „rimtuosius“ – kovinius, veiksmo – žanrus ir parodijuoja filmas „Nuo sutemų iki aušros. Kruvini Teksaso pinigai“. Bet identiško pavadinimo (tik be tų „kruvinųjų pinigų“) talentingos Roberto Rodriguezo pagal Tarantino scenarijų kurtos 1996 metų juostos pakako ir taip: ten buvo ir siaubo, ir autoironijos. „Kruvinų Teksaso pinigų“ statytojai, prisisiurbę kaip erkės prie gabaus filmo, tik norėjo pinigėlių; matyt, kvailių dar pasitaiko, nes po to pasirodė jau visiškas niekalas „Nuo sutemų iki aušros. Budelio duktė“. Banditėlį–Melą Gibsoną kriminale „Sumokėti viską“ šaudo šaudo nenušauna. Visai kaip gyvenime, kur Gibsono skandalai irgi nuo jo nuslysta, kaip nuo žąsies vanduo. Rimtesnis trileriukas, šiandien jau laikomas klasikiniu, ...

2006-03-10

Lietuvos kino teatrai tikina, kad kinas gimsta vien Holivude. Liūdna, kai prisideda televizijos, kai iš viso turtingo kino pasaulio užklysta tik reti nestandartiniai kitų šalių filmai. Šeštadienis Amerikietiškai lietuviško repertuaro diena. Kodėl lietuviško – aišku, juk vis dėlto Kovo 11–oji, antroji iš eilės Nepriklausomybės diena! Skamba gana absurdiškai, kaip ir reikia nereikia vis iškabinėjamos ir tuo nuvertinamos nacionalinės trispalvės. Dar kas nepatriotu apšauks. Bet ką aš kaltas, kad Vasario 16–oji įaugo sąmonėn tuomet, kai apie ją nė prabilti nebuvo galima, ir man jos visai pakanka, tada jaučiu tęstinumą, o kai analogiškos šventės dvi, atrodo, susikūrė kažkokia Lietuva–2. Na, baigsiu postringauti ne į temą, tik pasidžiaugsiu, kad ta proga vėl galima pakvailioti su Tadu Blinda, o labai surimtėjęs BTV kanalas ta proga parodys visą dokumentinių filmų programą: ir „Baladę apie Daumantą“, ir juostą apie Stasį Lozoraitį („Vilties prezidentas“), ...

2004-05-21

Jau pradedant savaitgalio televizijos programomis pastebi keletą visai neblogų filmų. Jūs manote „keletas“ – mažai? Manote, šiuo metu besibaigiančiame Kanų festivalyje jų daugiau? Daugiau tik triukšmo. Šeštadienis Įvairaus dvasios peno prifarširuota diena. Malonus atvejis, kai su rubrika „klasika“ rodoma ne tiesiog sena juosta, o per dvidešimt kelerius metus tikrai sugebėjusi užsitarnauti klasikinės rangą, – australų „Pažeidėjas Morantas“ ('Breaker' Morant, 1980). Visiškai iš ekrano nežinomas istorijos puslapis: anglų–būrų karas. Bet ne vien ta Šiaurės Afrikos egzotika traukia akį. Trys australai, tarp kurių – leitenantas Morantas (Edwardas Woodwardas), pasmerkia myriop grupę būrų belaisvių ir patys tampa karinio garbės teismo objektais. Režisierius Bruce'as Beresfordas, meistriškai, nervingai dėliodamas teismo epizodus bei retrospektyvinius fragmentus pasiekia ir įtampos, ir nevienaprasmiškumo. Ne veltui po šios jaudinančios pacifistinės ...