Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2006-08-04

Pasiimi programą, emocingai reaguoji: ne, niekada! O paskui, žiūrėk, vis dėlto iškapstai kažką vertingesnio, reto, apie ką nepranešti kitiems negali... Šeštadienis Nemažai gana paviršutiniškų kino juostų, kurios tuoj pat ir pasimiršta. Iš tokių, kaip man atrodo, – melodraminė komedija „Kietas tėtušis“ (Big Daddy, 1999) su Amerikoje mėgstamu, o Lietuvoje – nepripažįstamu komiku Adamu Sandleriu. Čia jis sentimentalus tipas, prisirišantis prie įsūnyto vaiko, bet pats, kaip teigia kai kurie recenzentai, pagal protinį išsivystymą sustojęs ties 12–kos metų riba. Oi, nenorėkite iš Sandlerio intelekto, jo privalumas – kaip tik naivumas. Vaikų įsūnijimai – turbūt tikra amerikiečių manija, nes kitame dienos filme – veiksmo juostoje „Ketvirtadienis“ (Thursday, 1998) – šis motyvas irgi pasigirsta. Bet trankiau čia girdimi narkotikų prekeivių šūviai: ne veltui kai kuriose šalyse net šio filmo pavadinimas yra sukonkretinamas į „Kruvinąjį ...

2005-03-21

Pastarojo meto spaudą, TV laidas ir ypač pokalbių svetaines užplūdo vienintelė tema: lietuvių kino finansavimas. Visi supranta viską. Pasirodo, kiekvienas lietuvis – potencialus kino režisierius. Tapęs juo, maudausi svetimuose piniguose, nieko nedirbu, o kad kas nors stogą bankui užstato, filmą baigti norėdamas, tai čia netipiškas reiškinys. Tegyvuoja meno saviveikla! Šeštadienis Kadaise Lietuvoje buvo išleista literato ir gamtininko Farley Mowato knyga „Nebijok vilko“ („Never Cry Woolf“) (Never Cry Wolf, 1983). Labai patraukli, patrauklus – ne tik vaikams – ir filmas, nukeliąs žiūrovą į Kanados tundrą, kurioje mokslininkas (Charlesas Martinas Smitas), turėjęs išankstinę užduotį sukompromituoti vilkus kaip nepaprastai žalingus gyvūnus, visiškai pakeitė nuomonę ir tapo karštu jų gynėju. Šiandien repertuaruose galima rasti ir tokių prasmingų, ir labai linksmų juostų, ir neblogos pramogos. Prie pastarosios priskirčiau ne du banalius veiksmo filmus ...

2003-09-05

Kadras iš Emiro Kusturicos filmo „Katytė juoda, katinas baltas“ Po ilgų svarstymų geriausiu šios savaitės filmu, transliuojamu per televiziją, esu linkęs subjektyviai paskelbti Emiro Kusturicos čigonišką fantaziją „Katytė juoda, katinas baltas“ (Crna macka, beli macor, 1998), o vaizdajuoste – detektyvą „Saulėlydis“ (Twilight, 1998), kuriame surinktas kone visas Holivudo žvaigždynas. Tamsios aistros – su humoro priemaiša Gerai žinomas Holivudo režisierius Robertas Bentonas („Kramer prieš Kramerį“, „Nėra kvailių“ ir kt.) 1998 metų „Saulėlydyje“ surinko tikrai fantastišką aktorių ansamblį. Paulas Newmanas, „žydriausių akių pasaulio kino aktorius“, kaip jį linksniuodavo spauda, šiame stilingame kūrinyje vaidina „buvusį“. Buvusį mentą, buvusį vyrą ir tėvą, buvusį girtuoklį, o dabar – tik pavargusį privatų seklį. Aktoriaus meistrystei metai nedaro neigiamos įtakos; tą galima pasakyti ir apie kitus jo žymius kolegas, ...