2005-04-22
Pilkoka savaitė su retais žybsniais. Anokia čia naujiena, blogiau, kad tokios vis gausėja. Ir žmogaus, mėgstančio normalų kiną, arba tokio, kuris, pavyzdžiui, bėdos yra prie televizoriaus prikaustytas, man nuoširdžiai gaila. Šeštadienis Iš pradžių, paviršutiniškai peržvelgus šeštadienio repertuarus, pasirodė, kad visi geresni filmai ir vėl – tik iš nesuskaičiuojamų pakartojimų sferos. Turbūt taip galima pasakyti apie „Bėgantį taikinį“, bene reikšmingiausią Jeano–Claude'o Van Damme'o trilerį, kurio pobūdį rodo jau vien pavadinimas, apie žavingos kelionės, kurią temdo šantažuotojas, istoriją filme „Žinau, ką veikei aną vasarą“, pagaliau apie išvien demonstruojamą „Talentingąjį misterį Riplį“, iš dalies tarsi kartojantį anksčiau paminėtos juostos formulę: išorinis grožis ir nusikaltimo siaubas. Ekrano siaubas – įvairiausiomis formomis – šeštadienį užtikrintai dominuoja. Negi gali ir vėl rimtai siūlyti šiek tiek apipelėjusį ...