Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2007-05-11

Taip nelengva suieškoti filmų apie realius, nesintetinius žmones. Ir ne apie „Killing Machines“. Šeštadienis Savo gėdai turiu prisipažinti, kad jau seniai atsisveikinusios senelės gimimo datą taip tiksliai prisimenu, kadangi 1895–ieji – dar ir kino gimimo metai. Šis faktas atėjo į galvą, stebint vieną TV laidą, kurioje pagyvenusi rusų poetė mikliai išsisuko nuo vedėjo klausimo: jei galėtumėt, ką rinktumėtės gyventi, – – dabartį ar sovietų metus? Manau, aš būčiau už kokią XIX amžiaus pabaigą, – – svajingai atsakė senyva moteris. Net cyptelėjau iš malonumo, tik staiga susizgribau: juk tada kino taigi nebuvo... Gyvenau verbalinės ir vizualinės kultūros sandūrų laikais, jos viena kitą gražiai papildė, paskui XX amžiaus 7–ajame dešimtmetyje kinas išgyveno paskutinįjį savo visuotinį „aukso amžių“ – tam, kad dabar, atmetęs bet kokį padorumą, atakuotų jau visus mūsų sąmonės plotus. Tai liūdna. Ir šios dienos repertuaruose atsispindi ...

2006-06-30

Tipiška vasaros situacija: filmų nemažai, bet dažniausiai negali jų nei ramia sąžine rekomenduoti, nei atsipalaidavęs išsikeikti. Šiaip, vidutiniokai... Šeštadienis Net trys šios dienos filmai patraukia (o gal ką nors ir atstumia) amerikiečio Kevino Costnerio pavarde. O ten, kur Costneris – lauk romantizmo. Gal plačiausiai iš tų juostų išpopuliarėjo vesternas „Silverado“ (Silverado, 1985), kaip visada rodydamas labai gerų draugų ketvertuką (Costneris, aišku, tarp jų, jį čia vadina Džeiku), kovojantį su labai labai blogais. Kitoje panašioje, tik dar gana naujoje juostoje „Bekraštės prerijos“ aktorius (čia jis – kito tokio pat tauraus ketvertuko atrama Bosas) dar ir režisuoja, o kautis tenka daugiausiai prieš korumpuotą šerifą (Jamesas Russo), kokių, pasirodo, būdavo ir tyraisiais XIX amžiaus laikais. Net ten, kur filmas neturi nieko bendra su Laukiniais Vakarais, o jo veiksmas rutuliojasi dabartyje, kaip Tonny Scotto „Keršte“ (Revenge, 1990), ...