Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2006-07-07

Laimingiausioje pasaulio šalyje Lietuvoje šventė seka šventę. Kad stovi darbai, nepasirodo spauda – et, tiek to... Šeštadienis Ko gero, būčiau vėlavęs su šia apžvalga, nes ketvirtadienio spaudos kioskuose pardavėjos duso nuo įkaitintos skardos, bet naujų leidinių – ir TV programų – neturėjo. Padėjo kolega Ūbis („7 meno dienos“), ir, žinoma, internetas, sukėlęs dar visokių bjaurių minčių, kurias pataupysiu pabaigai. Bet ar taip jau verta gainiotis tas programas ir jose ieškoti pernykščio sniego? Štai LNK šįvakar paeiliui demonstruoja net tris vaidybinius filmus, tik kas iš to? Prasta komedija „Policininkai ir Robersonai“ rodo neblogo režisieriaus Michaelo Ritchie beviltišką kovą su pseudožvaigžde Chevy Chase'u, aišku, kuo besibaigiančią. Rimtesnis špionažinis šlageris „Pavojingiausia misija“, aktorių Aidano Quinno, Donaldo Sutherlando, Beno Kingsley pastangomis kartais pakyla virš dar vieno kino pasakojimo apie pavojingiausią istorijoje ...

2004-12-03

Šią savaitę žadu pakartotinai pasižiūrėti vieną seną Federico Fellini filmą. Žinoma, tai nėra kategoriška rekomendacija jums: gal ir tapau neįdėmiu ieškovu. Bet tos pusiau profesionalios, amžinai kartojamos juostos jau taip nusibodo... Šeštadienis Amerikiečių režisieriaus Alano J. Pakulos „Velnio nuosavybę“ (The Devil's Own, 1997) LNK, matyt, specialiai pervardijo „Velnio sėkla“, kad publika lauktų seniai jos pamėgtų Kosto Smorigino ir Eugenijos Pleškytės. Kam tie žiūrovų painiojimai? Gal Harrisono Fordo, vaidinančio padorų airių kilmės policininką gyvenantį Niujorke, ir Brado Pitto, pasirodančio šventa neapykanta liepsnojančiu IRA teroristu, pora nėra tokia jau prastesnė? Kita žvaigždė Michaelas Douglasas dar nebūdamas Catherine'os Zeta–Jones vyru, o todėl gal labiau besirūpinąs profesija, puikiai atlieka neurotiško šiuolaikinio piliečio, kurį gali išvesti iš pusiausvyros menkiausia smulkmena, paveikslą filme „Man jau gana!“ (It's ...

2003-11-21

Gana turtinga savaitė. Ypač namuose per teledėžę žiūrimais filmais, nors vaizdajuosčių leidėjai irgi bent jau žada nemažai įdomaus. Vaizdajuostės Tie, kurie patingėjo nueiti į kino teatrus pasižiūrėti Romano Polanskio plačiai išgarsėjusio „Pianisto“ (The Pianist, 2002 – pernykštė Kanų „Auksinė palmės šakelė“, net keli „Oskarai“), dabar pasiskolins arba įsigis lietuvišką licencinę vaizdajuostę. Bet ar efektas bus tas pats? Seniai žinoma, kad filmai, turintys masinių scenų (o čia – ir žydų tremties į fašistų okupuotos Lenkijos konclagerius vaizdai, ir garsusis Varšuvos sukilimas), namų ekrane, kad ir koks didelis jis būtų, vis dėlto smarkiai pralošia. Ir svarbu ne tik detalėmis įžiūrėti masinę sceną, svarbus psichologinis jos visavertiškumo komponentas – pilna žmonių salė, vieningas žiūrovų minios alsavimas. Kita vertus, namie žiūrėdami „Pianistą“, jūs galėsite neblogai įsijausti į prisiekusio individualisto ...