Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2006-08-04

Pasiimi programą, emocingai reaguoji: ne, niekada! O paskui, žiūrėk, vis dėlto iškapstai kažką vertingesnio, reto, apie ką nepranešti kitiems negali... Šeštadienis Nemažai gana paviršutiniškų kino juostų, kurios tuoj pat ir pasimiršta. Iš tokių, kaip man atrodo, – melodraminė komedija „Kietas tėtušis“ (Big Daddy, 1999) su Amerikoje mėgstamu, o Lietuvoje – nepripažįstamu komiku Adamu Sandleriu. Čia jis sentimentalus tipas, prisirišantis prie įsūnyto vaiko, bet pats, kaip teigia kai kurie recenzentai, pagal protinį išsivystymą sustojęs ties 12–kos metų riba. Oi, nenorėkite iš Sandlerio intelekto, jo privalumas – kaip tik naivumas. Vaikų įsūnijimai – turbūt tikra amerikiečių manija, nes kitame dienos filme – veiksmo juostoje „Ketvirtadienis“ (Thursday, 1998) – šis motyvas irgi pasigirsta. Bet trankiau čia girdimi narkotikų prekeivių šūviai: ne veltui kai kuriose šalyse net šio filmo pavadinimas yra sukonkretinamas į „Kruvinąjį ...

2005-10-28

Šįkart filmai arba jų kūrėjai kažkaip keistai grupuojasi poromis. Gal ir gerai: kas nors sudomino – galima pratęsti pažintį. Šeštadienis Užmeti akį į dienos programą ir atsidūsti: na, taip, ir vėl vienas Holivudas. Bet Holivudas Holivudui nelygu. Štai jums du filmai – abu kultūringi, džiuginantys akį meistryste ir net savotiška elegancija. Pirmiausia tokia – nuotykinė „Zoro kaukė“ (The Mask of Zorro, 1998). Atrodo, nuo nebyliojo kino laikų tauraus keršytojo Zoro motyvas išeksploatuotas kiek tik įmanoma ir vargu ką beįmanoma pasakyti šia tema po klasikinių juostų dar su Errolu Flynnu. O štai ir ne: naujojo filmo kūrėjai elementarų siužetą padarė sudėtingesnį, įvesdami tradicijos tęstinumo temą, nepabijodami feljetonistų patyčios ir rodydami net du Zoro. Bet kadangi pirmąjį vaidina seras Anthony Hopkinsas, ir tai būtent iš jo rankų teisioji špaga pereina jaunesniajam keršytojui (Antonio Banderas), net toks sprendimas neatrodo kaip „sviestas ...