2006-11-03
Žiūri: tuščia, tuščia, o paskui kažkas įdomesnio ima ir atsiranda. Kur buvo akys pirmąsyk? Šeštadienis Apstu filmų, kuriems apibūdinti peršasi visai jau nemenotyrinis terminas „nieko“. Beveik viskas girdėta arba ir rodyta. Arba matytų filmų tęsiniai, kaip „Mama, neliūdėk 2“, tiesą pasakius, tik išryškinantis pirmosios tokio pavadinimo rusų kriminalinės komedijos silpnąsias vietas. Arba – kaip būna labai retai – silpnesni pirmieji filmų variantai, nes 1971–ųjų „Vilis Vonka ir šokolado fabrikas“ – – eilinis filmukas vaikams (ir tai ne dabartiniams, o anos epochos), o perdirbinys, kuriame vaidina Johnny Deppas, – kad ir keista, net konceptualus. Teleekranuose lyg ir dar nebuvo naujosios „Purvinų šokių“ versijos, rodytos kino teatruose pavadinimu „Purvini šokiai. Havanos naktys“. Vėl galimybė vangiai pasiginčyti, kas geriau, – – pirmas ar antras filmas, bet juk iš esmės ginčytis nėra dėl ko, šoka sau ir šoka, na, dar pažaižaruoja ...