Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2006-09-22

Sumuštinio dėsnis tikrai egzistuoja. Reikėjo trumpam pranykti iš šių puslapių, kad LTV kaipmat pradėtų reikšmingą čekų „Prahos pavasario“ kino ciklą. Atsiprašau. Šeštadienis Keisti dalykai: nesu fantastinių siaubų gerbėjas, man visai nereikia, kad paskui sapnuotųsi visokie į kūną įlindę ateiviai – savų ligų pakanka. Bet, žiūrėdamas Johno Carpenterio 1982 metų „Padarą“ (The Thing, 1982), vis dėlto pasiduodi galingai režisieriaus fantazijai, supranti, kad būtent iš šio sugestyvaus kūrinio, na, gal dar iš kiek ankstesnio „Svetimo“, idėjų sėmėsi visa gvardija tolesnių žanro juostų – gal net ir Werneris Herzogas, kurio naują juostą „Žydrynė“ matysime šiandien Vilniuje prasidedančioje vokiečių filmų savaitėje. Žinoma, Carpenteris nėra filosofas, kaip žymusis europietis, tačiau postūmį mene kartais sugeba teikti netgi paprasčiausias trešas („trash“). TV1000 kanalas reguliariai vis parodo įsimenančią turkų dramą „Vienišius“ ...

2005-12-23

Tik užsimink, kad nori šventės, ir štai ji užlipina tau akis, ausis, net nosį sacharinine mase. Viešpatie, kokia mąstymo inercija!.. Šeštadienis Viskas prasideda jau nuo pavadinimo – lenkai Kūčių rytą atveria kino puslapį „Mažasis angeliukas“. O tada jau viskas lekia vis didesniu greičiu, kaip ir privalo būti visuomenėse, per pusamžį išmokytose mąstyti vienodai. „Kalėdų karštinė“ su Švarcu, „Kalėdiniai namų džiaugsmai“, „Profesija – Kalėdų senis“, net siaubingo skonio (tiksliau, beskonybės) „Peliukas Stiuartas Litlis“, nes per Kalėdas priimta kalbėti, tegul net meluoti, kaip jautriai mes mylime mažuosius savo brolius. Aptarinėti tokių proginių juostų neįmanoma, su jomis galima nebent susitaikyti, perjunginėjant kanalus ir regint vis tą patį. Jeigu ekrane – ne tiesioginės Kalėdų emocijos, tai dažniausiai filmai, išsikovoję šeimyninių, visuomet džiugiai laukiamų, reputaciją: guvi fantastinė komedija „Vyrai juodais drabužiais“, ...