Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2006-03-10

Lietuvos kino teatrai tikina, kad kinas gimsta vien Holivude. Liūdna, kai prisideda televizijos, kai iš viso turtingo kino pasaulio užklysta tik reti nestandartiniai kitų šalių filmai. Šeštadienis Amerikietiškai lietuviško repertuaro diena. Kodėl lietuviško – aišku, juk vis dėlto Kovo 11–oji, antroji iš eilės Nepriklausomybės diena! Skamba gana absurdiškai, kaip ir reikia nereikia vis iškabinėjamos ir tuo nuvertinamos nacionalinės trispalvės. Dar kas nepatriotu apšauks. Bet ką aš kaltas, kad Vasario 16–oji įaugo sąmonėn tuomet, kai apie ją nė prabilti nebuvo galima, ir man jos visai pakanka, tada jaučiu tęstinumą, o kai analogiškos šventės dvi, atrodo, susikūrė kažkokia Lietuva–2. Na, baigsiu postringauti ne į temą, tik pasidžiaugsiu, kad ta proga vėl galima pakvailioti su Tadu Blinda, o labai surimtėjęs BTV kanalas ta proga parodys visą dokumentinių filmų programą: ir „Baladę apie Daumantą“, ir juostą apie Stasį Lozoraitį („Vilties prezidentas“), ...

2004-08-07

Kadangi Lietuvos platinimo firmos leidžia filmus vaizdajuostėmis masiškai, bet gerų tarp jų reta, oi reta, į „Namų kiną“ tik retsykiais patenka ir tokie kaip šiandien skirsneliai. Vis šis tas. Vaizdajuostė Tiesą pasakius, jos dar nėra, ji dar tik „Melofano“ firmos anonsuose. Pasirodys greitai – nepražiopsokite. Šis patarimas – bendraminčiams, kurie visai negalvoja, kad „kinas – tai gyvenimas“, ir kuo kruopščiau ekrane atkurta besparnė buitis, tuo filmas geresnis. „Pieno kaina“ (The Price of Milk, 2000) – Naujojoje Zelandijoje gimusio „magiškojo realizmo“ pavyzdys. Režisierius Harry Sinclairis nelenda kaip jo draugas Peteris Jacksonas į atvirą fantastiką. Jauna besiblaškančių įsimylėjėlių pora, karvių ferma – pakankamai realūs dalykai. Tačiau veiksmas rutuliojasi ne bet kur, o senųjų čiabuvių maorių tikėjimų pritvinkusioje žemėje. Todėl mirtinai automobilio partrenkta vietinė senutė, pagulėjusi, atsikels, kažką nepiktai ...