Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2006-10-20

Per įvairius kanalus – – kone 10 „Gvineverės“ (Guinevere, 1994) seansų. Ar ta nurodyta meilės drama kažkaip išsiskyrė šią savaitę? Ne, tiesiog sudarytojų tinginystė. Šeštadienis Pernai rimtuose Venecijos bei Toronto festivaliuose buvo labai šiltai sutiktas naujas miuziklas „Romantika ir cigaretės“ (Romance & Cigarettes, 2005). Prizams jis taikytas nebuvo, bet apie vidutiniosios dirbančiųjų klasės rūpesčius prabilo labai nuoširdžiai. Tai jau kelintas žinomo aktoriaus Johno Turturro režisūrinis darbas, bet šį kartą jis pats, laimė, nelenda į ekraną, iš giminaičių jame palikdamas tik pusseserę Aidą Turturro. Nuoširdus, su humoru pasakojimas koncentruojamas apie darbininką Niką (Jamesas Gandolfini), kurį supa visas būrys moteriškių, versdamas jį tik rūkyti ir rūkyti: energinga žmona (Susan Sarandon), energinga rudaplaukė – na, tarkim, draugė (Kate Winslet), o dar net trys su žmona prisigyventos dukrelės. Miuziklas be grimo – „Romantika ...

2005-05-13

Pasitaiko ir tikrai gerų, reikšmingų, ir silpnesnių filmų. Taip turbūt bus visuomet: svarbu – įvairovė. Šeštadienis Bent keli šiandienos filmai sukurti naudojantis fantastiniais motyvais. Tačiau fantastikos gerbėjams ankstoka džiaugtis: juosta juostai nelygi. Kai kurie filmai – vaikiški, kaip trumputis „Knygų valdovas“ (The Pagemaster, 1994), užfiksavęs mažamečio aktoriaus vunderkindo Macauley Culkino populiarumo apogėjų. Čia jo herojus Ričis užeina į biblioteką ir ten mistiškais būdais patenka į pačių knygų puslapius. Net dalyvauja žinomų literatūros personažų animaciniuose nuotykiuose, nes pats protarpiais tampa multipersonažu. Keistas sutapimas: ir kitame, naujesniame šiandienos filme – argentiniečių juostoje „Dibu“, artimesnėje daugiau komikso tradicijai, taip pat siejama vaidybos stichija ir animacija. Amerikiečių drama „Apolo 13“ (Apollo 13, 1995) paprastai yra reklamuojama kaip besiremianti realiais faktais apie vieno kosminio laivo ...

2005-01-07

Graudoka, kai tavo aštresnis žodis užgauna jautrų skaitytoją (tarkim, ponią Kristiną). Bet apžvalgą rašo ne politkorektiška mašina, o gyvas, nuo poetinio stiliaus regresavęs į nervingesnį žmogelis. Patikėkit, jei dėl „Skardinio būgnelio“ būčiau nekėlęs skandalo, tik padūsavęs, žiūrovams ir būtų telikusi filmo nuotrupa, o juk „Vinita“ pakartojo visą kūrinį, niekur nesidėjo. Įsiaudrinus dėl panašių aplinkybių – savojo darbo neatlikimo, išsisukinėjimų, dažnai pasitaikančių siaubingų vertimų, publikos maitinimo vienais subproduktais, – kartais rikošetu kliūva ir kitiems objektams. Aišku, apie televizinį „Daktarą Živago“ galėjau atsiliepti mandagiau. Bet ir pirmoji klasikinė romano kino versija nebuvo geniali (tik dantis sukandęs galėjai arabų aktorių Omarą Sharifą įsivaizduoti rusų inteligentu), o šioji tik melodramiškai perpasakoja Boriso Pasternako situacijas, iki romano nesuvokiamos jėgos niekaip nepakildama. Bet už dėmesį ...