Stepokas Strolia rekomenduoja ir ne: Filmai per TV (rugpjūčio 14–20 d.)

2004-08-13

Sportas nurungė kiną. Namų ekranuose šią savaitę vien tik Atėnai, na, dar „popsas“, nauji aistringi serialai valytojoms, na, dar trečiaplaniai rusų ir amerikiečių filmai, kuriuos ir priešui nepatogu būtų parekomenduoti. Televizijų logika: kas žiūrės? Remdamasis ja, planavau nė neieškoti „Omni laiko“ taip nemėgstamų iliustracijų, kol nepastebėjau, kad į darbo savaitės pabaigą vis dėlto šmėkšteli keli geri filmai. Ne, kinas – neišnaikinamas, nors kai kam to kracho ir labai norisi. Šeštadienis Kelios vidutinės komedijos. Kai prancūzų filmo titruose pamatai neišvaizdaus, pliktelėjusio Gerard'o Jugnot pavardę – žinai: komizmas bus populistinis, skirtas vidutiniajai – ir žemiau – klasei. Toks ir „Tandemas“ apie kažkokius radijo žaidimus, kur Jugnot į porą dar duotas persenęs Jeanas Rochefort'as. Kitokio – anekdotinio – pobūdžio humoras „puošia“ rusų komediją „DMB“, nors internete tų karinių anekdotų gali prisirinkti kur kas šmaikštesnių. ...

Stepokas Strolia rekomenduoja ir ne: filmai per TV (birželio 12 – 18 d.)

2004-06-11

Žodis „gausa“ nebūtinai naudotinas vien tik teigiama prasme. Būna – na, dukart per metus – tokių dienų, kai įdomūs retoki filmai tiesiog braunasi viens per kitą, reikalauja dėmesio, o pagal laiką gali pasižiūrėti nebent jų fragmentus. Birželio 12–oji – ne visai tas atvejis. Filmų, ir tokių, kurie ne kas savaitę demonstruojami, tikrai apstu, žanrai kuo įvairiausi, bet ar yra tokių kūrinių, dėl kokių atsisakytum, pavyzdžiui, pasimatymo? Na, tokių primityvų, kaip TV serialo apie Olimpą išspaudos – „Jaunasis Heraklis“, irgi nedaug, bet likusieji vargiai peržengia tiesiog normalų profesinį lygį. Man, pavyzdžiui, patinka amerikiečių postmodernisto Timo Burtono nekasdieniška vaizduotė. Jo mažiukai piktdžiugiški marsiečiai, įvarę galvos skausmą prezidentui Jackui Nicholsonui, vis ieškančiam oficialiai, pagal Žemės tradicijas apiforminto kontakto, triukšmingai tyčiojasi iš mūsų, žemiečių, smagioje fantastinėje komedijoje „Marsas atakuoja“ ...

Stepoko Strolios namų kinas: Švenčių savaitė – po komedijos ženklu. Naujų vaizdajuosčių ir filmų per TV (liepos 5–11d.) apžvalga

2003-07-04

Miniatiūrinė Julianne Moore nuo licencinės vaizdajuostės „Toli nuo dangaus“ mažytės viršelio reprodukcijos šį kartą specialiai skiriama šios aktorės didžiam gerbėjui ir mūsų skaitytojui Aurelijui. Geras skonis. Vaizdelis, kuris išsiskiria Nors toks Aurelijus realiai egzistuoja ir tikrai domisi geru kinu, čia, žinoma, pokštauju. Toddo Hayneso „Toli nuo dangaus“ (Far from Heaven, 2002) aktorė iš tiesų pelnė Venecijos „Liūtą“, bet man norisi pakalbėti pirmiausia apie kažką kita, ne tiek apie jos herojės – 6–ojo dešimtmečio Amerikos provincijos damutės, kurios netikra egzistencija mūsų akyse subyra, – pasaulėlį, nelauktai virstantį dramatišku, bet pasauliu. „Toli nuo dangaus“ pirmiausia išsiskiria stilizuotu grožiu. Kadre, atrodo, – vis tie patys pažįstami objektai, bet rudens lapų spalvų siutas dailučių plytinių kotedžų fone, juodos ir auksinės, žydros ir tamsiai rudos deriniai stiliaus vientisumu, nelauktais disonansais ar trapia, ...

Stepoko Strolios namų kinas: Įvairi – filosofų, apsišaukėlių, erotomanų – mąstysena. Naujų vaizdajuosčių ir filmų per TV (gegužės 3–9 d.) apžvalga

2003-05-02

Nauja lietuviška licencinė vaizdajuostė „Įspėjantis pranešimas“ (Minority Report, 2002) – Steveno Spielbergo (o dar Tomo Cruise'o ir kino fantastikos) gerbėjų džiaugsmui. O vis dėlto manęs nepalieka mintis, kad yra du skirtingi Spielbergai... Pervertintos galimybės Vienas Spielbergas, man regis, yra gerai įsisąmoninęs, ką jis geriausiai gali. Kino pasakininkas, sukūręs „E.T.“ ir Indianos Džounso trilogiją, mažai (kodėl?) žinomą žavią juostą apie žuvusius ir tapusius angelais lakūnus („Visada“) ir baisią „Dvikovą“, apdainavęs dinozaurus ir dinozauriukus arba „Artimus trečiojo laipsnio kontaktus“ su ateiviais, – puikus „šeimyninio“ kino meistras. Antrasis Spielbergas, panašu, nori pasitempti ne vien tiktai fiziniu savo ūgiu (kukliu). Kartkartėmis jis pradeda tartis esąs dar ir superpatriotas, o tuomet pasirodo tokie naivūs nelogiški filmai kaip „Amistadas“ ar „Gelbstint eilinį Rajaną“. Abejotinos ir Spielbergo pretenzijos į filosofiją. ...
Atsisiųsk PDF straipsnių archyvą