2004-07-02
| Ir vėl: programos žadėjo, Stepokas užkibo, perdavė jums, o lietuviškų „Vyrų“ praėjusį pirmadienį per LTV nebeliko. Aišku, tuo metu atsiradusi kultūringa politinė laida, aptarianti rinkimų rezultatus, buvo įdomi ir aktuali, viltinga. Bet tuoj po jos iššoko ne linksmi „Vyrai“, o serialas apie Tvin Pyksą – amžiną, beviltišką, nenuspėjamą ir baisią periferiją. Sandūra suskambėjo labai dviprasmiškai. Gal ir TV programų tinklelio sudarinėtojams pravartu žinoti, ką reiškia montažo terminas. Šeštadienis Baltarusija švenčia išvadavimą per II pasaulinį karą, tad jos televizijos ekranuose – du labiausiai nuskambėję iš naujų savų filmų. „44–ųjų metų rugpjūtį...“ – „normali“ karinė juosta, tiek tik, kad neapsakomais herojais apšaukianti liūdnai pagarsėjusios rusų karinės žvalgybos (SMERŠ) žmones. Užtat antrasis filmas „Anastasija Slucka“, neprofesionaliai pasakojantis, kokia supervalstybė Baltarusija buvo XVI amžiuje, susilaukė ...