Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2004-06-04

Mieliesiems korespondentams Visada labai malonu, kai skaitytojai, laiko negailėdami, atsiliepia į apžvalgas (o ši, beje, jau 98–oji). Nesvarbu, sutinka ar ginčijasi su Stepoku – svarbu, kad užkliuvo, mąsto. Susirašinėjimo pradėti nežadu – ne „meilės paštas“. Bet išimties tvarka atsakysiu poniai (ar panelei?) Vijai. Mat miela korespondentė stebisi, „kaip galima žmogui aiškinti, kaip reaguoti į vieną ar kitą filmą“. Matyt, ji bus negirdėjusi apie tokią kino kritiko profesiją, kuri, specialiomis žiniomis besiremdama, drįsta piršti savą seniai susiformavusį skonį (apie tai, kad apžvalgos bus subjektyvios, perspėjau dar pačiame pirmajame rašinyje). Jeigu skoniai nesutampa – tiesiog neskaitykite, argi problema? Norinčiam save apgaudinėti spaudoje apstu apžvalgėlių, kur kiekvienas filmas – šedevras, „nuostabiausias“. Dar įdomesnis p. Vijos pareiškimas–klausimas: „kodėl vienas žmogus turi teisę spręsti, kas yra gražu ir kas ne“. Ši abejonė, ...

2004-02-20

Kadangi ateinantis savaitgalis per televizijas rodomų filmų prasme – su mažytėmis išimtimis – visai „skystokas“, teks Jums, mieli ponai, žengti į vaizdajuosčių nuomos punktus ar net ir pirkti spalvingas, tik viduje juodas, daug ką slepiančias dėželes. O dėželėse... Šį kartą tarp lietuviškų licencinių dėželių akį traukia nauja „Pepė llgakojinė“ (Pippi Longstocking, 1997) – žinoma, animacinė, žinoma, pagal nemirtingą Astridos Lindgren kūrinį apie nestandartinę mergaitę. Bet čia jau ne tas atvejis, kurį neseniai aprašinėjau „Namų kine“, kai filmas gali imponuoti pačioms įvairiausioms žiūrovų kartoms. Čia ir ne kino ekranuose šiuo metu rodoma japonų–prancūzų animacija „Interstela 5555“ (Interstella 5555: The 5tory of the 5ecret 5tar 5ystem, 2003), kuri yra rafinuota visomis prasmėmis – vaizdine, muzikine („Daft Punk“ grupė!), o mažųjų atžalų dėl kai kurių epizodų į šį tarsi retro, tarsi futurologinį kūrinį ...