2003-07-01
Pagaliau pasaulį pasiekė penktoji J. K. Rowling knyga apie fenomenalųjį Harį Poterį. Kol dar bus filmas... O mes bent galime pasidžiaugti senesniais Hario nuotykiais lietuviškoje vaizdajuostėje: juk tai ir lektūra, ir kinas, prie kurio vis sugrįžtama. Perkeltinės pasakų prasmės Atrodytų – pasaka. Bet pasakos žanras taip pat gali būti visai neįprastas. Kodėl knygas apie Harį Poterį taip noriai skaito, taip aršiai apie jas diskutuoja ir tėveliai, ir seneliai? Jos daugiasluoksnės (dėl filmų gal taip kategoriškai ir nepasakyčiau). Ir diskutuojama, aišku, ne apie išorinius siužeto posūkius, o sumaniai į tuos nuotykius įpintas provokuojančios autorės mintis apie dvasinius, net religinius dalykus, apie gėrio ir blogio priešpriešą. Negi mažai pasakos pėdsakų kad ir M. Bulgakovo romane „Meistras ir Margarita“ ar išminties lobyne – „Guliverio kelionėse“? Nepriklausau tiems kategoriškiesiems, kurie mano, kad kiekviena pasaka – apskritai universaliausias ...