Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2007-02-02

Gaila, šią savaitę dar nekartojama rusų melodrama „Man neskauda“. Jaučiu, jei tas faktas nutols, manęs, apsirikusio, laukia S.Husseino likimas. Šeštadienis Kažkaip anksčiau teleprogramose neužtikdavau (ar pražiūrėjau?) amerikinės 1997 metų dramos „Kaip meluoti Amerikoje“ (Telling Lies in America, 1997). Svarbiausia šio filmo figūra – jo scenaristas Joe Eszterhasas, labai populiarus Holivude, o šįkart pasakojąs savo paties istoriją – apie bėgimą su tėvais iš raudonosios Vengrijos, sunkią adaptaciją Amerikoje. Tiesa, čia vaikinas vadinasi Karčis, jis šiaip taip įsidarbina radijo stotyje pas garsų didžėjų (Kevinas Baconas), o realios autobiografinės detalės ekrane gana dažnai persipina su tiesiog universaliomis. Pavyzdžiui, vaikino amžiuje tėvai visada atrodo pirmieji ir pagrindiniai priešai. Gal ne šedevras, bet... Man tikru šedevru neatrodo ir seniau televizijų demonstruota amerikinė melodrama „Nemiegantys Sietle“ (Sleepless in Seattle, 1993), ...

2006-08-25

Diktatoriaus Stalino stiliumi („gyventi tapo geriau, gyventi – linksmiau“) TV kanalai reklamuoja naują sezoną. Bet apie kino vietą apdairiai tylima... Šeštadienis Kažkada šios dienos filmai gana plačiai skambėjo, bet į klasikos rejestrus juos įtraukinėti būtų labai rizikinga. Viskas praeina. Na, gal išaugo karta, kuri nematė amerikinės dramos neatsakingu pavadinimu „Geri vyrukai“ (A Few Good Men, 1992). Vienos žvaigždės (Jackas Nicholsonas, Tomas Cruise'as, Demi Moore, Kevinas Baconas...), o šioje išpūstoje 1992 metų dramoje jos piešia vienos karinės bazės skandalą. Linksmai parašė vienas rusų kritikas: „Rusų matais tai būtų eilinė menka byla – na, pribaigė jūreivėlį, ko nepasitaiko, bet amerikiečiai iš viso to padaro patetišką karinį Votergeitą“. „Tobulas pasaulis“ (A Perfect World, 1993) 1993–aisiais buvo tikras bilietų kasų lyderis. Pabėgęs iš kalėjimo nusikaltėlis (Kevinas Costneris) pasigriebia įkaitu 8–metį berniuką, tačiau ...

2005-04-22

Pilkoka savaitė su retais žybsniais. Anokia čia naujiena, blogiau, kad tokios vis gausėja. Ir žmogaus, mėgstančio normalų kiną, arba tokio, kuris, pavyzdžiui, bėdos yra prie televizoriaus prikaustytas, man nuoširdžiai gaila. Šeštadienis Iš pradžių, paviršutiniškai peržvelgus šeštadienio repertuarus, pasirodė, kad visi geresni filmai ir vėl – tik iš nesuskaičiuojamų pakartojimų sferos. Turbūt taip galima pasakyti apie „Bėgantį taikinį“, bene reikšmingiausią Jeano–Claude'o Van Damme'o trilerį, kurio pobūdį rodo jau vien pavadinimas, apie žavingos kelionės, kurią temdo šantažuotojas, istoriją filme „Žinau, ką veikei aną vasarą“, pagaliau apie išvien demonstruojamą „Talentingąjį misterį Riplį“, iš dalies tarsi kartojantį anksčiau paminėtos juostos formulę: išorinis grožis ir nusikaltimo siaubas. Ekrano siaubas – įvairiausiomis formomis – šeštadienį užtikrintai dominuoja. Negi gali ir vėl rimtai siūlyti šiek tiek apipelėjusį ...

2004-09-24

Kaip paprastai: kai į rankas suplaukia savaitės televizinės programos, atrodo – baisu; kokia tuštuma, negali būti. Paskui knisiesi, knisiesi, žiūrėk, kažką padoresnio ir atknisai... Šeštadienis Pirmiausia, kas atkreipia dėmesį šią dieną – faktas, kad net trys filmai yra skirti amerikinei policijai. Atrodo, mums nebėra jokių kitų problemų, o kiekvienas šešiametis lietuvaitis, paklaustas, kuo bus užaugęs, tiesiog negali neatsakyti – „Kopu“ (cop). Net du iš trijų minimų filmų, deja, liečia JAV policijos korupciją. „Derybininke“, surinkusiame neprastų aktorių būrį – net jau toks „civilis“ Kevinas Spacey vaikšto leitenanto uniforma, – bandoma auginti įtampą, bet tai, patikėkite, ne Hitchcockas. Tautų draugystės motyvą amerikinis imperinis kinas puoselėja kitoje juostoje, tiesiai šviesiai pavadintoje „Korumpuotasis“; mat čia už šviesią Amerikos viziją negailėdamas jėgų kovoja Yun–Fat Chou, kuriam kur kas geriau sekėsi lakstyti ...