Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2005-03-06

Kai mane keiksnoja – tegul ir kvailiausiai, mažiausiai motyvuotai, – pagal lietuvišką folklorą aš „augu kaip ant mielių“. Ponai, galit mane ir mulkiu, ir dar negražiau vadinti, manęs tai neužgaus, o kad kinu – tegul visai ir ne „manuoju“ – domitės, džiugina. Ir tai ne pataikavimas, kurio taip ir neišmokau. Šeštadienis „Seni bambekliai“, kuriuos abejingai minėjau aną savaitę, turi ir tęsinį. Matyt, šiek tiek suvokdami, kad jų humoras prėskokas, į Jacko Lemmono ir Walterio Matthau kompaniją autoriai šįsyk įtraukė tokią egzotišką paukštę kaip pati Sophia Loren. Ar nuo to „Seni bambekliai 2“ (Grumpier Old Men, 1995) geresni? Komedijų šiandien yra ir daugiau. Australų filme „Trečias nereikalingas“ eksploatuojamas gėjų ir tik tariamų gėjų motyvas, bet kad labai išradingai ar linksmai – nepasakyčiau. Įdomiau žiūrėti naują Juleso Verne'o klasikinio romano „Aplink Žemę per 80 dienų“ (Around the World in 80 Days, 2004) perdirbinį. ...

2004-01-30

StebukKadangi Lietuvos vaizdajuosčių rinkoje vėl pasirodė kelios dėželės, kuriose įrašyti filmai nekelia riaugulio ir yra daugiau ar mažiau žinomi pasaulyje, su tam tikra viltimi nuo jų ir pradėsime. Kur ta riba? Dar visai ne taip seniai tokius filmus būtume atlaidžiai vadinę vaikiškais. O šiandien? Prieš porą metų animaciniai japonų „Stebuklingi Šihiru nuotykiai vaiduoklių šalyje“ (Sen to Chihiro no kamikakushi, angl. Spirited Away, 2001) pelnė „Auksinį lokį“ Berlyno kino festivalyje (pabrėšime, pagrindiniame konkurse, nes ten egzistuoja specialus vaikų ir jaunimo filmų konkursas). Daug kalbama apie irgi kažkur premijuotą pernykštį „Milžiną Halką“, o didžiausią jo žiūrovų dalį pasaulyje sudaro būtent suaugusieji. Populiaraus japonų meistro Hayao Miyazaki juosta savaip asocijuojasi su Lewiso Carrollo „Alisa stebuklų šalyje“, irgi anaiptol nebuvusia vien vaikiška lektūra. 10–metė Šihiru, pralėkusi kažkokį tunelį, patenka ...

2002-10-05

Liūdno, nedrąsaus žvilgsnio aktorius Kevinas Spacey, kurio „Amerikietiškų grožybių“ personažas jau nuo pirmo kadro yra pasmerktas myriop, nėra linksmuolis ir naujoje fantastinėje juostoje „K–PAKS“ (arba „Planeta K–PAKS“). Mūsų ekranuose jos nebuvo, galima tik pirkti ar nuomoti vaizdajuostę. Fantastikos spalvos Regis, per dešimtmetį lietuvių kino platintojai galėjo ir įsigyti šiokios tokios patirties. Bet nuomonės jie taip ir nesusikūrė. Pasiskaito kur nors apie naują fantastinę juostą „Ženklai“, na, ir čiumpa, nors nuobodu neišpasakytai. Tuo tarpu Iainas Softley, „K–PAKS“ (K–PAX, 2001) režisierius, į, atrodytų, visiškai realistinę nūdieną (šeimyninis gyvenimas, psichiatrijos institutas, irgi jau tapęs banalybe, mokslininkų buitis) įlieja vieną tik vieną fantastikos elementą. Tačiau filmą žiūrint nepalieka dėmesys, net pavirstantis nekantrumu: na, kas gi jis iš tikrųjų tas Kevino Spacey Proutas, besisakantis esąs ateivis iš ...