Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2007-06-22

Premjerų pasitaiko, bet dažniausiai jos – kuklios. Tenka paprasčiausiai gaivinti atmintį bei senuosius malonumus. Šeštadienis Štai viena reliatyvių premjerų – prieš kelis metus statyti anglų meistro Danny Boyle'o „Milijonai“ (Millions, 2004). Gal jau tegul ponas Boyle'as lieka narkomanų (jo šedevras „Trainspotting“) ar zombių („28 dienos po...“) aplinkoje. Kai atsiduria tarp vaikučių, visi jam – nors šiuolaikiniai – atrodo tokie padorūs, kaip buvo, matyt, jo paties giedroje vaikystėje. Ir dar pinigų krepšiai jiems kritinėja ant galvų. Akcentuočiau trenktą Spike'o Jonze'o komediją „Adaptacija“ (Adaptation, 2002), kurioje specialiai papilnėjęs Nikolas Cage'as dvejinasi į broliukus scenaristus, realybėje egzistuojančius Kaufmanus, o Meryl Streep, apimta nesuvokiamo audringo įkvėpimo, rašo knygą apie orchidėjas, kurių rūšis, regis, ir suteikia tą ne visai natūralų įkvėpimą. Bet šis tikrai išradingas kūrinys nuo 2002–ųjų jau tiek kartų ...

2006-12-29

Filmų milijonas, visus vardyti beprasmiška. Bet premjerų ar klasikos juostų – po kelias. Šalys daugiausia dvi. Užjaučiu tuos, kurie sėdės prie dėžės ir automatiškai spaudys pultą. Šeštadienis Kelios premjeros, bet ne per lietuvių kanalus. Visai pakenčiama šeimyninio fantasy žanro naujitėlaitė juosta „Vagių valdovas“ (The Thief Lord, 2006). Žinoma nieko ypatinga, bet nuotykių daug, ir Venecija labai gražiai nufilmuota (įdomu, ar koks operatorius įstengė ją ekrane „sugadinti“?). Prancūzas Bertrand'as Blier, taip menkai Lietuvoje pažįstamas, žinia, nekuria prastų filmų, ir už komediją „Kiek tu vertas?“ (Combien tu m'aimes?, 2005) jis pernai gavo Maskvos festivalio prizą. Užuomazga: nuobodus tipelis išlošė (gal kaip tik todėl) ne „Alma Littera“ loterijoje keletą milijonų eurų. Už tą sumą Fransua nusipirko dailią italų kekšę – aišku, Moniką Bellucci, kurios motiniškos krūtys ekrane rodomos įvairiais rakursais. Čia Blier gali kurti ...

2006-08-10

Tai, kad šiandien prie apžvalgos nematyti kadrų, dar nereiškia, kad nėra nė vieno žiūrėtino filmo. Bet turbūt ateis ir tokie laikai. Šeštadienis Tik užmetus akį į dienos programas, pirmiausia apima jausmas, kad kitų žanrų nebeliko, gyvas vien tik trileris. Tiesa, dėl akių dar paįvairuojamas: nacionalinė televizija rodo vieną po kito tiesiog trilerį „Pokeris“ su Sylvesteriu Stallone ir „psichologinį trilerį“ – menką, dar menkesnį už pirmąjį, prancūzų televizinį filmiūkštį „Disonansai“. Komerciniai kanalai dar prideda niuansų – „mistinį trilerį“ ir „kriminalinį trilerį“. Atrodo, sėdėk sau prie televizoriaus ir, pats spaudydamas perjungimo pultą stebėk pasaulį kaip vieną didelį trilerį arba, šitaip „montuodamas“ skirtingų filmų fragmentus, jauskis AXX festivalio „režisieriumi“. Bet du pastarieji trileriai, skirtingai nuo pradinių, kai kuriais aspektais kaip tik įdomūs. Neva mistinis „Susirinkimas“ (The Gathering, ...