Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2006-09-01

Sezonas naujas, filmų paketai seni. Reikia žiūronų, kad įžvelgtum premjerą ar šiaip originalesnę retenybę. Šeštadienis Antraplanio Holivudo dienelė. Kodėl „antraplanio“? Tenka aiškinti, nes atsiranda korespondentų, labai įsižeidinėjančių dėl kiekvieno kritinio žodžio ir kartu išsiduodančių, kad jie patys dirba konkrečiuose TV kanaluose. Štai veiksmo superfilmas „Šakalas“ (The Day of the Jackal, 1973). Mįslingo superžudiko tokia pravarde (Bruce'as Willis) veikla atkeliavo iš Frederiko Forsytho garsaus romano „Šakalo diena“. Buvo ir toks klasikinis Fredo Zinnemanno detektyvas, labai tiksliai atskleidęs pasaulio politinių mechanizmų funkcionavimo taisykles. Šįkart – geroka painiava, efektų vaikymasis, rusų mafijos pasitelkimas – juk 1997–aisiais, antrąjį „Šakalą“ statant, Rusija dar buvo populiarus jaukas. Labai linksma stebėti, pavyzdžiui, kažkokią milicijos majorę Valentiną Kozlovą randų subjaurotu veidu; ją vaidina antraplanė ...

2006-07-14

Užmetęs akį į programas, pasijunti lyg kartojamų filmų kino teatre. Bet kitų kraštų televizijos irgi nelepina premjeromis. Šeštadienis Diena – tarsi po geriausio žmogaus draugo vilko ženklu. Jis puikuojasi net dviejų filmų pavadinimuose. Dokumentinio pagrindo trileryje „Vilkas“ (El Lobo, 2004) – toks pagrindinio herojaus pseudonimas. Ispanija, 8–asis dešimtmetis, paskutinės Franco režimo dienos šiame ispanų filme atkurtos visai neblogai. O dailiosios lyties žiūrovės greičiausiai įsidėmės jauno, ne tik gražaus, bet ir vaidinti sugebančio aktoriaus Eduardo Noriegos vardą: jis čia kuria neva darbininką, o iš tikrųjų – į stambią teroristų organizaciją įdiegtą slaptąjį agentą. Kita tokia juosta – „Žmogus vilkas“ (Beowulf, 1999) arba tiesiog „Vilkolakis“ lyg ir teikė daugiau meniškumo vilčių, nes sukurtas pagal anoniminę VI amžiaus saksų legendą. Deja, žiauriam veiksmo filmui šis faktas liko tiesiog nevykusiu alibi, nes iš masės ...

2005-04-15

Nuojauta Vėžio neapgauna. Ir aną savaitę, į vieną įdomiausių filmų iškeldamas naujausią Alaino Resnais kūrinį, retro miuziklą „Tik ne į lūpas“, pats dėl nesuvokiamų sau priežasčių prirašiau, kad kabelinės televizijos, pasitaiko, žada, bet tik žada... Taip ir atsitiko. „Vinitos“ didieji specialistai po ilgo niurnėjimo ir net įsižeidimų (!) buvo priversti pripažinti savo klaidą ir vėl pažadėjo neparodytą filmą – jau šią savaitę. Bet to, kad žmonės, neabejingi kinui, irgi planuoja savo laiką, kad neprivalo priklausyti nuo „Vinitos“ triukų ar pagirių, manau, iš esmės suprasta taip ir nebuvo. Šeštadienis Laisvadienis prasideda nuo lietuviško dar naujo filmo vaikams. Gal ir ne viskas pavyko režisieriui Vytautui V. Landsbergiui, tačiau noras perkelti seną universalią pasaką „Jonukas ir Grytutė“ (2003) į mūsų dienas, apgaubti mažųjų ir didžiųjų charakterius, iš kurių bene gražiausiai išsiskiria Algimanto Masiulio senelis, šiluma, ...