Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2005-04-01

Naujiems skaitytojams, deja, vėl tenka aiškinti iš naujo: prieš jus – jokie esė, tiesiog kuklios savaitės apžvalgos. Tiesa, subjektyvios, ir kad nutyliu, pavyzdžiui, Melo Gibsono atvejį – jau savaime įvertinimas. Šeštadienis Įvairumo dėlei pradėsime ne nuo amerikiečių šios dienos filmų, o nuo sukurtų Europoje. Deja, labai didelio džiaugsmo tai neatneš: gal verčiau eiti į „Kino pavasarį“ „Lietuvos“ kino teatre. Pamenu, mano kolegos 2003 metais labai jau kritikavo prancūzų juostą „24 vienos moters gyvenimo valandos“ (24 heures de la vie d'une femme, 2002), o mano prisiminimai išliko ne tokie jau prasti. Žinoma, su rašytojo Stefano Zweigo, kurio vardas šmėkščioja kažkur titruose, proza kūrinys turi nedaug bendra. Režisieriaus Laurant'o Bouhniko pavardė irgi mažai ką sako, bet kad jis pabandė, remdamasis kai kuriomis novelėmis, papasakoti ne apie vieną moterį, bet apie visas tris, iš skirtingų epochų (1913–ieji, 1935–ieji, dabartis) – įdomus ...

2005-02-04

Gana standartinė savaitės išklotinė – daug daug rodymo jau nutrintų filmų, tiesiog šlamšto, bet pasitaiko vienas kitas naujesnis arba ir geresnis. Šeštadienis Savaitgalio litanijas pradedu nuo kelių komedijų – vien todėl, kad jos dar nepabuvo mažajame ekrane arba užsiregistravo, bet tik kokį kartelį. Man, pavyzdžiui, visai smagu žiūrėti australų juostą, gaila, pavadinimu „Žmogus, padavęs į teismą Dievą“ (The Man Who Sued God, 2001) jau pernelyg aiškiai apibūdinančią esminę situaciją. Tikrai, šauniojo Billy Connoly vyriškam personažui nesiseka, ir tiek; eilinį kartą dėl gamtos stichijų, sunaikinusių jo nuosavybę, išgirdęs „Dievo valią“, jis tikrai ima bylinėtis su Aukščiausiuoju. Bėda tik, kad puikių detalių, gerų aktorių kupina komedija – realistinė, tad kaip ją užbaigti, autoriai nebežino patys. Gal Judy Davis draugystė bus gera kompensacija? Man, šią aktorę taip mylinčiam, tikrai būtų. Jeano Reno gerbėjai filme „Vasabi“ ...

2004-03-19

Pirmąsyk pasklaidžius ateinančios savaitės programą tarsi koks nusivylimas apėmė: kaip įtikinamai rekomenduoti, kai tau pačiam niekas ne prie širdies. Bet, įsiskaičius įdėmiau, atgyja prisiminimai, kartais ir visai malonūs. Savaitgalio chaosas Per savaitgalį daugiausia kino komedijų ir dabartiniame gyvenime tai turbūt logiška – gal bent viena kuri privers užsimiršti. Kad jos būtų labai originalios, pasakyti negali, užtat kone visur dirba puikūs aktoriai. Štai prancūzų „Vaniliniai braškiniai ledai“ (Vanille fraise, 1989) prabyla apie šeimos krizę. Toks motyvas, tarsi jis būtų linksmiausias gyvenime, šią savaitę pasigirs dar ne vieną kartą. Tačiau pasidžiaugti žinomų aktorių (anaiptol ne vien komikų o puikių universalų) Pierre'o Arditi ir Sabine Azema meistryste – tikrai malonu. Panelė (Piper Perabo), iš provincijos atvykstanti į didmiestį, kad visus nustebintų savo dainomis ir pati nustembanti, kad didmiestis domisi tik jos kūno formomis, – ...