Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2006-07-21

Nors kokių nors sporto superrungtynių ir nesimato, kino reikalai negerėja. Matyt, veikia geležinis „ne sezono meto“ dėsnis. Šeštadienis Iš naujų filmų, kuriuos šiandien siūlo mums prieinami TV kanalai, bene patraukliausi yra du: žiauri Honkongo mistika „Akis“ (Gin gwai, angl. The Eye, 2002) ir rimtas biografinis kūrinys „Kinsis“ (Kinsey, 2004) su Liamu Neesonu, įdomiai vaidinančiu retos profesijos žmogų, kaip jau pasufleravo kiti paskubėję kanalai, pervardiję filmą ir viską išdavę savu pavadinimu „Sekso gydytojas Kinsis“. Žinoma, ar jie liks kino istorijai, ar bus vadinami žanrų atšviežintojais, šiandien dar rizikinga svarstyti. Užtat dienos repertuare yra laiko bandymą išlaikiusių juostų, kurios buvo gerai sutiktos ir prieš kokį dešimtmetį, gerai žiūrimos ir šiandien, kai jau truputį pasimiršo. Tarp tokių – dramatiškas šlageris „Velnio sėkla“ (The Devil's Own, 1997), pastatytas – įspėju – ne Algimanto Puipos, o Alano J. Pakulos, ...

2006-02-18

Šioji žiemos sportų savaitė sudavė kinui per TV jei ne mirtiną smūgį, tai labai rimtą. Sporto fanai laimingi, o mūsų bent akys pailsės. Šeštadienis Ne, iš tikrųjų, kinui savaitė tokia nepalanki, kad net žadančios rubrikos šį kartą pasuoja, o „Elito kino“ nebus apskritai. Gal kam labai elitinė atrodo anglų melodrama „Vyro ašaros“? Pirmiausia perspėsiu, kad daug kas ją matė pavadinimu „Žmogus, kuris verkė“ (The Man Who Cried, 2000) – nesupainiokit. Režisierė Sally Potter turi avangardistės reputaciją, o jau aktorių pavardės – nuo Christine'os Ricci iki Olego Jankovskio ir Johnny Deppo, epizodinį čigoną vaidinančio. Bet filmui, reklamuojamam kaip tikra istorija, katastrofiškai stinga būtent autentiškumo. Žydų bėgimas iš ankstyvosios sovietų Rusijos ekrane atrodo kaip pramoginė (ir, žinoma, boheminė) kelionė. Autentiškumą žada ir komedijos „Lopas“ Adamsas“ (Patch Adams, 1998) autoriai, netgi kišdami į filmo titrus kažkokio ...

2005-09-23

Grįžus iš visokių užjūrinių kelionių mūsų televizinis kino repertuaras turbūt atrodo labai jau menkai? Bet ir jame pasitaiko filmų, kadaise blizgėjusių įvairiuose festivaliuose. O gal pagrindinė repertuaro bėda – tie amžini pakartojimai, atsirandantys ne iš turtingo gyvenimo. Šeštadienis Na, taip, visi puikiai žinome, kad brolių Wachowsky „Matrica“ ir dar pati pirmoji, beveik, jei neskaitysime kiek ankstesnio „Džonio Mnemoniko“, atvėrusi naują kibernetinį kino fantastikos stilių, – geras kūrinys. Bet kai jį tau siūlo žiūrėti penktąjį, dvyliktąjį, šimtas keturiasdešimt trečiąjį kartą, pakvimpa šiokia tokia paranoja. Dažnai demonstruojama ir prancūzų komedija „Bėgliai“ (Les fugitifs, 1986). Kadangi tokio pavadinimo juostų pasaulyje – begalės, tik priminsiu, kad Gerard'o Depardieu herojų čia tą dieną išleidžia iš kalėjimo. Bet jeigu jis susitiks mielą žioplį Pierre'ą Richard'ą – lauk naujų nemalonumų. 1986 metų filmas ...

2004-04-02

Būtent šiandien, penktadienį, – jei tai būtų vykę vakar, publika pamanytų apie balandžio 1–osios pokštus – Vilniuje „Garsų pasaulio įrašų“ firma atidaro specialią naujų vaizdajuosčių ir DVD kamputį Mindaugo gatvės parduotuvėje „Maxima“. Paskui tokie centreliai žada apglėbti ir visą šalį. Gal tuomet nebereikės dejuoti, kad namų kinui pas mus siūloma arba trečiarūšė produkcija, arba vien rusiška. Taip norisi tų pavasarinių permainų... Savaitgalio įvairenybės Televizijos ekranuose tarp geresnių juostų šį kartą vyrauja baisūs reginiai ir komedijos. Baisūs, bet įdomūs – turbūt taip įmanoma apibūdinti populiariąsias „Ašmenis“ (Blade, 1998) su antgamtiškuoju vampyrų medžiotoju, pačiu pusiau vampyru Wesley Snipesu. Bet, tiesą pasakius, veiksmo bei specialiųjų efektų gausa nėra man tokia patraukli kaip seno prakeikto namo gotikinis klaikumas filme „Namas ant vaiduoklių kalvos“ (The Haunting, 1999). „Gotikinis“ šiuo atveju ...