Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2007-06-15

Yra ir senų kino draugų (priešų, aišku, taip pat). Yra naujų, nematytų kūrinių – ar jie taps draugais, dar klausimas. Šeštadienis Kaip pastaruoju metu jau įprasta, 1 Baltijos kanalas, trankiai reklamuodamas premjeras, rodo krūvas naujų, bet visai nereikšmingų rusų filmų. Melodrama – populiariausias žanras. Kartais paįvairinama kukliais bandymais pajuokauti. Štai filmo „Vieninteliam, iki pareikalavimo“ herojė, žaislų gamyklos darbuotoja, įsimylėjusi – na, žinoma – TV laidų vedėją, turi Porosionkovos pavardę (kas pamiršo, „porosionok“ – paršelis, taigi, kokia „Paršelytė“, ha–ha! ). Iš pirmųjų kadrų aišku, kuo pasibaigs kita melodrama „Lelijos Lilijai“, kur buvusi intermergaitė Jelena Jakovleva pasirodo pastebimai pasitaisiusi ir kažkokia lyg aptingusi vaidinti. „Dviguboje pavardėje“ sprendžiama amžina daugeliui šeimų problema: kas tikrasis vaiko tėvas? Ir net nebenaujas amerikiečių filmas „Pašalinti Karterį“, lyg ir turintis ...

2006-04-07

Pavarčius programas, susidaro vaizdas, kad mūsų TV kanalai, nusipirkę visiems laikams po 5–6 filmus, tik juos ir tesuka. Neišsyk užfiksuoji kažką naujesnio, šviežesnio. Šeštadienis „Kino pavasaris '06“ šiandien dar tebežydi „Skalvijoje“. Gal tikrai geriau pasidžiaugti paskutiniu jo dvelktelėjimu (ten – ir puikus filmas „Paslėpta“, ir labai šiltų atsiliepimų susilaukę prancūzų „Choristai“) negu sėdėti namie prie dėžės. Nepanašu, kad iš jos kažko sulauktumėte. Štai nacionalinė televizija rodo pilna to žodžio prasme kretinišką komediją „Baidyklė Pet“, kur mus verčia juoktis iš fizinių žmogaus trūkumų, iš nemalonios storulės Julios Sweeney. „Tinklas“ su Sandra Bullock, vaidinančia genialią programuotoją, man regis, labiau ne baisisi juodomis interneto galimybėmis, kiek stumia mus visus į spindintį hakerių kelią. Du bene pilkiausi bet kada Kanadoje sukurti veiksmo filmai – „Nuojauta“ bei „Specialiosios paskirties būrys“ ...

2005-07-18

Galima žiūrėti. Galima tinginiauti. Galima tinginiauti žiūrint – o tai, kiek man žinoma, – daugelio idealas. Šeštadienis Tiesą pasakius, būtų galima įdėti per visą puslapį vulkaniškojo būtųjų laikų prancūzų komiko Louiso de Funeso portretą ir tuo šią apžvalgą užbaigti. Mat šiandien rodoma komedija „Žandaras pramogauja“ (Le gendarme en balade, 1970) nėra vienintelis Funeso pasirodymas šią savaitę, jo bus ir kituose kanaluose. Gal ir prasminga: dinamiško komiko ir mūsų, tingiai susmukusių prie TV, kontrastas. Juk de Funesas toks – jis suvaidins už save, mane ir dar tris. Amerikiečiai juokauja kiek kitaip, be to pamišusio žydiškai prancūziško tempo. Johnas Travolta nori praturtėti (ar bent jau išvengti bankroto) „Laiminguose skaičiuose“ per loterijas, o Adamas Baldwinas – trokšdamas Vašingtone įkurti savą taksi firmą. Tai gana koloritingas – tiesa, labiau antraplaniais personažais – filmas „Kolumbijos apygardos taksi“, irgi išsaugantis ...

2005-01-07

Graudoka, kai tavo aštresnis žodis užgauna jautrų skaitytoją (tarkim, ponią Kristiną). Bet apžvalgą rašo ne politkorektiška mašina, o gyvas, nuo poetinio stiliaus regresavęs į nervingesnį žmogelis. Patikėkit, jei dėl „Skardinio būgnelio“ būčiau nekėlęs skandalo, tik padūsavęs, žiūrovams ir būtų telikusi filmo nuotrupa, o juk „Vinita“ pakartojo visą kūrinį, niekur nesidėjo. Įsiaudrinus dėl panašių aplinkybių – savojo darbo neatlikimo, išsisukinėjimų, dažnai pasitaikančių siaubingų vertimų, publikos maitinimo vienais subproduktais, – kartais rikošetu kliūva ir kitiems objektams. Aišku, apie televizinį „Daktarą Živago“ galėjau atsiliepti mandagiau. Bet ir pirmoji klasikinė romano kino versija nebuvo geniali (tik dantis sukandęs galėjai arabų aktorių Omarą Sharifą įsivaizduoti rusų inteligentu), o šioji tik melodramiškai perpasakoja Boriso Pasternako situacijas, iki romano nesuvokiamos jėgos niekaip nepakildama. Bet už dėmesį ...