Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2006-02-24

Turino sportai sekmadienį baigiasi, bet nuo to nelengviau: geri nauji (o tokių apskritai nedaug) filmai sunkiai prieinami arba dėl beprotiško laiko, arba dėl kanalo, o vidutinybė klesti kaip visada. Šeštadienis Šiandien galime įsitikinti, kad Prancūzijoje damos baigia užkariauti kiną. Jeanne Labrune pasirašė neatsakingą komediją „Jums puokštė“ (C'est le bouquet!, 2002), kurioje nesusipratimų dėl gėlių puokštės virtinė primena gal tik prancūzų bulvarinio teatro tradicijas. Rimtesnė juosta – „Karaliaus dukterys“ (Saint–Cyr, 2000), kurios jauna kūrėja Patrizia Mazuy tėvynėje netgi pelnė 2000 metų Jeano Vigo prizą, duodantį jaunimui tarsi kokį pasitikėjimo avansą. Tiesa, ten filmas – kaip ir visur pasaulyje – vadinasi „Sen Syras“, pagal vietovę, kurioje dar XVII amžiuje buvo įkurtas kilmingų merginų pensionas. Šią idėją realizavo Liudviko XIV favoritė madam de Mantenon, kurią kaip visuomet išraiškingai kuria Isabelle Huppert. Nors kūrinys ...

2005-04-22

Pilkoka savaitė su retais žybsniais. Anokia čia naujiena, blogiau, kad tokios vis gausėja. Ir žmogaus, mėgstančio normalų kiną, arba tokio, kuris, pavyzdžiui, bėdos yra prie televizoriaus prikaustytas, man nuoširdžiai gaila. Šeštadienis Iš pradžių, paviršutiniškai peržvelgus šeštadienio repertuarus, pasirodė, kad visi geresni filmai ir vėl – tik iš nesuskaičiuojamų pakartojimų sferos. Turbūt taip galima pasakyti apie „Bėgantį taikinį“, bene reikšmingiausią Jeano–Claude'o Van Damme'o trilerį, kurio pobūdį rodo jau vien pavadinimas, apie žavingos kelionės, kurią temdo šantažuotojas, istoriją filme „Žinau, ką veikei aną vasarą“, pagaliau apie išvien demonstruojamą „Talentingąjį misterį Riplį“, iš dalies tarsi kartojantį anksčiau paminėtos juostos formulę: išorinis grožis ir nusikaltimo siaubas. Ekrano siaubas – įvairiausiomis formomis – šeštadienį užtikrintai dominuoja. Negi gali ir vėl rimtai siūlyti šiek tiek apipelėjusį ...