Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2005-10-14

Televizijos lyg įsivažiuoja. Matyt, joms irgi buvo užtrukusi tingi vasaros nuotaika. Šeštadienis Tiesa, šiandien dieną demonstruojami filmai optimizmo lyg ir nepatvirtina. „Broliai Bliuzai 2000“ – linksmi, nutrūktgalviški ir muzikalūs, bet jau rodyti šitiek kartų. Na, o kaip tik mažai žinoma komedija „Paskutinis tėvo išbandymas“ (Folks!, 1992), originale besivadinanti „Folks!“ („Protėviai!“), gana buitine dvasia bandanti juokinti kartų neatitikimais, tik į pabaigą įgauna universalesnio, juodesnio humoro pagreitį. O gal taip tik atrodo, kai žinai, jog tėvo vaidmuo 4–ojo dešimtmečio Holivudo gražuoliui Donui Ameche buvo bene paskutinis prieš mirtį. Į pavakarę atsiranda įvairesnių juostų. Biografinė lenkų režisieriaus Jerzy Antczako drama „Šopenas. Meilės geismas“ (Chopin. Pragnienie milosci, 2002) visai kultūringai, kad ir kiek senamadiškai pasakoja apie legendinį Chopino ir George Sand meilės romaną. Tuoj po to tas pats kanalas demonstruoja ...

2004-08-20

Nors sporto orgijos Atėnuose tebesitęsia, filmų, rodomų per televiziją, repertuaras, palyginti su praeita savaite, šiek tiek pagerėjo. O gal tai ir nesusiję, gal tai grynas atsitiktinumas – kas žino? Šeštadienis Iš kelių šeštadienio komedijų karaliauja senutė „Tutsi“ (Tootsie, 1982). Pati herojė – jokia, aišku, ne senutė, „tootsie“ kaip tik reikštų „meilutę“, štai kad tik filmas su moteriškai persirenginėjančiu Dustinu Hoffmanu – nebejaunas, bet, keista, lyg ir nesenstantis, viltingas. Anglų – bet ne juodojo, o buitinio humoro gerbėjams skirta irgi nebejauna juosta iš režisieriaus Geraldo Thomaso optimistinio ciklo, pavadinta „Darbuokitės, daktare“ (Carry on Doctor, 1967); pastaruoju metu kiek artimiau susipažinęs su medikais, esu visomis keturiomis už jų pasirinkimą satyrų objektais. Šiame fone gerokai pralošia naujesnė italų komedija „Gyvūnėlių terapija“ – dėl neplanuoto absurdiškumo, dėl pačios personažų idėjos grobti aktorę ...

2004-06-18

Šilta Turkija su jos (hipotetiniais) haremais ir (realia) tinginyste – kur kas geresnis pabėgimo nuo lietuviškų liūčių variantas negu namų kinas. Bet jeigu „Senukuose“ neišlošėte jokio kelialapio, teks žiūrėti filmus. Keli jų – netgi visai reikšmingi. Šeštadienis Nors mūsų kanalai šį šeštadienį žeria filmus vieną po kito, prisipažinsiu, net ir žiūrėjusiam ne vieną tūkstantį nelengva tarp jų susigaudyti ir ne dėl pavadinimų keitimo, o dėl aiškios B ir C klasės. Na, yra keli žinomi, bet geri prancūzų filmai: komedija su dar jaunu Jeanu–Pauliu Belmondo „Afrikietis“ ir Luco Bessono simpatiška ateities fantazija „Penktasis elementas“ (The Fifth Element, 1997), kurią po pertraukos ir vėl malonu pažiūrėti. Miela, kad, sukdamas juostą už amerikonų pinigus, anglų kalba, režisierius tuos pačius amerikoniškus štampus čia gražiai ir pašiepia. Ko verta įstabaus grožio Millos Jovovich ateivė, žemiškai mokanti ištarti tik vieną žodį: ...

2003-09-26

„Naminės“ ir „visuomeninės“ kino filmų žiūrėjimo pasiūlos Lietuvoje kaunasi vis aršiau. To pavyzdys – ir ateinanti savaitė. Naujienos – tiesiai į namus Ar seniai kino teatrų publiką bandė užkariauti pasaulyje pripažintas vienu drastiškiausių per metus filmas „Tėvo Amaro nusikaltimas“ (El crimen del padre Amaro, 2002)? Prieš porą mėnesių, o kitur jis dar ir teberodomas. Bet blizganti lietuviška vaizdajuostė – jau čia. Ir filmas – nors meksikietiškas, bet ne serialų lygio. Tai jums ne šviesios atminties „Jesenija“ (ją vis reanimuoja baltarusių TV). Tiesa, tas pradedantis šventikas Amaras – irgi dailus kaip iš paveikslėlio, bet jo daromi darbai, nesugebami sutramdyti instinktai jau nebėra tokie dailūs. Labai „juodai“ besibaigianti į Meksikos katalikų profesionalų aplinką panardinta „love story“ negailestingomis, keistomis detalėmis primena siurrealisto Luiso Bunuelio, ilgai dirbusio Meksikoje, ir negalėjusio čia nepalikti atminties, ...

2003-01-10

Prisimenate, kaip praėjusį kartą vos nepaskendome trileriuose? Ir šįsyk tenka pradėti nuo lietuviškos licencinės vaizdajuostės pagal visai naują amerikiečių „Nemigą“, nors man, tiesą pasakius, ji labiau primena seną dorą detektyvą. Kas ten nemiega? Šį kartą nemiega seklys, atvykęs į periferiją tirti nusikaltimo ir per atsitiktinumą tapęs kolegos mirties angelu. Kaip miegosi, jeigu graužia ir sąžinė, ir šantažistas, netyčia viską matęs, ir net daili vietinė seklė pradėjo savą nepriklausomą tyrimą? Kaip galite suprasti, „Nemigos“ (Insomnia, 2002) kadruose – ne vien tik kraujas bei sprogimai. Režisieriaus Christopherio Nolano idėją psichologiškai pagilinti nusikaltimo istoriją pastveria puikūs aktoriai: nereikalaujantys pristatymo Al Pacino, Robinas Williamsas, taip pat ir jauna „Oskaro“ laureatė Hilary Swank, pelniusi prizą už neapsisprendžiančios dėl savosios lyties merginos paveikslą filme „Vaikinai neverkia“. Galima žiūrėti! Šiek ...

2002-10-18

Apie vėl staigiai išplaukusią biografinio kino madą žinome visi. Ir „Melofano“ prekyvietėse nesunku įsigyti „Nuostabų protą“ (apie Nobelio premijos laureatą Johną Forbesą Nashą), „Airis“, pasakojančią britų prozininkės Iris Murdoch užgesimo istoriją, o dabar vaizdajuostėmis pasirodė dar viena nauja biografinė juosta „Ali“. Dideli žmonės, įvairūs filmai Visas reikalas – interesų sfera. Jeigu jus domina tokie nutolę dalykai kaip boksas ir islamas, „Ali“ (Ali, 2001) – jūsų filmas. Nes patyręs režisierius Michaelas Mannas, tvirtai vairuodamas gerą juodaodį aktorių Willą Smithą, dirba labai profesionaliai. Olimpinis bokso čempionas Cassius Clay 7–ojo dešimtmečio viduryje buvo vadinamas didžiausiu visų laikų pasaulio boksininku. Bet vėliau jis – ne be kai kurių irgi garsių draugų įtakos – nutarė pasireikšti kitaip. Perėjo į islamą pasivadino Muhammadu Ali. Juostoje pedantiškai (kurgi ne – filmo trukmė 236 minutės!), bet ...