Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2005-03-06

Kai mane keiksnoja – tegul ir kvailiausiai, mažiausiai motyvuotai, – pagal lietuvišką folklorą aš „augu kaip ant mielių“. Ponai, galit mane ir mulkiu, ir dar negražiau vadinti, manęs tai neužgaus, o kad kinu – tegul visai ir ne „manuoju“ – domitės, džiugina. Ir tai ne pataikavimas, kurio taip ir neišmokau. Šeštadienis „Seni bambekliai“, kuriuos abejingai minėjau aną savaitę, turi ir tęsinį. Matyt, šiek tiek suvokdami, kad jų humoras prėskokas, į Jacko Lemmono ir Walterio Matthau kompaniją autoriai šįsyk įtraukė tokią egzotišką paukštę kaip pati Sophia Loren. Ar nuo to „Seni bambekliai 2“ (Grumpier Old Men, 1995) geresni? Komedijų šiandien yra ir daugiau. Australų filme „Trečias nereikalingas“ eksploatuojamas gėjų ir tik tariamų gėjų motyvas, bet kad labai išradingai ar linksmai – nepasakyčiau. Įdomiau žiūrėti naują Juleso Verne'o klasikinio romano „Aplink Žemę per 80 dienų“ (Around the World in 80 Days, 2004) perdirbinį. ...

2004-03-12

Kadangi lietuviškų licencinių vaizdajuosčių vėl nematyti, užduotis – ciniškai prisipažinsiu tampa – netgi lengvesnė. Ir su filmais per TV ne kažkas: panašu, kad kažkokios gerosios jėgos bus su televizijos kanalais susitarusios, kad neblaškytų žiūrovo, leistų jiems dažniau lankytis Vilniuje šiandien (kovo 12 d.) prasidedančiam dideliam Lietuvos kino filmų festivaliui „Trispalvis kinas“, kuris po sostinės dar keliaus į visai šia prasme skriaudžiamą periferiją. Lietuvių hunai per TV savaitgalį Lietuviškame peizaže – „masinės“, bet skurdžios „Huno Atilos“ scenos Iš tiesų kodėl gi į „Trispalvį kiną“ nepateko 2001 metų „koprodukcija“? Maža to, visi televizijos programas spausdinantys laikraštukai akivaizdžiai pademonstravo mūsiškį amžinąjį nevisavertiškumo kompleksą, primityvų iš miniserialo suręstą pseudoistorinį filmą „Hunas Atila“ (Attila, 2001) anonsuodami taip, tarsi tarp gaminusių šalių Lietuva stovėtų ...

2003-05-02

Nauja lietuviška licencinė vaizdajuostė „Įspėjantis pranešimas“ (Minority Report, 2002) – Steveno Spielbergo (o dar Tomo Cruise'o ir kino fantastikos) gerbėjų džiaugsmui. O vis dėlto manęs nepalieka mintis, kad yra du skirtingi Spielbergai... Pervertintos galimybės Vienas Spielbergas, man regis, yra gerai įsisąmoninęs, ką jis geriausiai gali. Kino pasakininkas, sukūręs „E.T.“ ir Indianos Džounso trilogiją, mažai (kodėl?) žinomą žavią juostą apie žuvusius ir tapusius angelais lakūnus („Visada“) ir baisią „Dvikovą“, apdainavęs dinozaurus ir dinozauriukus arba „Artimus trečiojo laipsnio kontaktus“ su ateiviais, – puikus „šeimyninio“ kino meistras. Antrasis Spielbergas, panašu, nori pasitempti ne vien tiktai fiziniu savo ūgiu (kukliu). Kartkartėmis jis pradeda tartis esąs dar ir superpatriotas, o tuomet pasirodo tokie naivūs nelogiški filmai kaip „Amistadas“ ar „Gelbstint eilinį Rajaną“. Abejotinos ir Spielbergo pretenzijos į filosofiją. ...