Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2005-02-04

Gana standartinė savaitės išklotinė – daug daug rodymo jau nutrintų filmų, tiesiog šlamšto, bet pasitaiko vienas kitas naujesnis arba ir geresnis. Šeštadienis Savaitgalio litanijas pradedu nuo kelių komedijų – vien todėl, kad jos dar nepabuvo mažajame ekrane arba užsiregistravo, bet tik kokį kartelį. Man, pavyzdžiui, visai smagu žiūrėti australų juostą, gaila, pavadinimu „Žmogus, padavęs į teismą Dievą“ (The Man Who Sued God, 2001) jau pernelyg aiškiai apibūdinančią esminę situaciją. Tikrai, šauniojo Billy Connoly vyriškam personažui nesiseka, ir tiek; eilinį kartą dėl gamtos stichijų, sunaikinusių jo nuosavybę, išgirdęs „Dievo valią“, jis tikrai ima bylinėtis su Aukščiausiuoju. Bėda tik, kad puikių detalių, gerų aktorių kupina komedija – realistinė, tad kaip ją užbaigti, autoriai nebežino patys. Gal Judy Davis draugystė bus gera kompensacija? Man, šią aktorę taip mylinčiam, tikrai būtų. Jeano Reno gerbėjai filme „Vasabi“ ...

2004-09-10

Šioji savaitė rutuliojasi po kelių populiarių aktorių žvaigždėmis. Po keletą filmų namų kine atitenka prancūzui Jeanui Reno, amerikietei Kirsten Dunst, na, o jau kinų numylėtinis Jackie Chanas per „RenTV“ pelno visą retrospektyvą. Yra ir pora kino filmų – grynuolių, nuo žvaigždžių nebepriklausančių. Visai nieko. Šeštadienis Vienas tokių grynuolių – klasikinė australų režisieriaus Peterio Weiro, vėliau persivilioto į Holivudą juosta „Piknikas prie kybančios uolos“ (Picnic at Hanging Rock, 1975). Tai jokia premjera, „Namų kine“ jau teko rašyti apie šią dramatišką XIX amžiaus pensiono mergaičių iškylą į laukinę Australijos gamtą, iš kurios kelios nebegrįžo, kelios – pasikeitė, grįžo visai kitokios. Poetiškas realaus įvykio atkūrimas ekrane tiek žavi impresionistinėmis nuotaikų spalvomis bei lengva mistikos miglele, kad neturi pretenzijų autoriui, filmą užbaigusiam paslaptimi, neuždėjusiam jokio prasminio taško. Juk ne detektyvą ...