Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2006-09-22

Sumuštinio dėsnis tikrai egzistuoja. Reikėjo trumpam pranykti iš šių puslapių, kad LTV kaipmat pradėtų reikšmingą čekų „Prahos pavasario“ kino ciklą. Atsiprašau. Šeštadienis Keisti dalykai: nesu fantastinių siaubų gerbėjas, man visai nereikia, kad paskui sapnuotųsi visokie į kūną įlindę ateiviai – savų ligų pakanka. Bet, žiūrėdamas Johno Carpenterio 1982 metų „Padarą“ (The Thing, 1982), vis dėlto pasiduodi galingai režisieriaus fantazijai, supranti, kad būtent iš šio sugestyvaus kūrinio, na, gal dar iš kiek ankstesnio „Svetimo“, idėjų sėmėsi visa gvardija tolesnių žanro juostų – gal net ir Werneris Herzogas, kurio naują juostą „Žydrynė“ matysime šiandien Vilniuje prasidedančioje vokiečių filmų savaitėje. Žinoma, Carpenteris nėra filosofas, kaip žymusis europietis, tačiau postūmį mene kartais sugeba teikti netgi paprasčiausias trešas („trash“). TV1000 kanalas reguliariai vis parodo įsimenančią turkų dramą „Vienišius“ ...

2005-05-06

Savaitės specifinis bruožas – daugiau naujų filmų. Gaila, kaip tik senesnieji paprastai geresni, o šio principo išimtys – retos. Šeštadienis LTV siūlo net du naujus prancūzų filmus, vienas kurių – televizinis „Įsimylėjęs“ – pasakoja apie bedarbių meilę ir kokiomis nors reikšmingesnėmis meninėmis ypatybėmis nepasižymi. Antrąjį – „Ponas Batinjolis“ (Monsieur Batignole, 2002) – sukūrė žinomas prancūzų aktorius ir režisierius Gerard'as Jugnot („Pino, paprastas faras“ ir kt). Paprastai apie rimtus dalykus šis kiek populistinių polinkių autorius bando kalbėti su šypsena. Toks ir jo rodomas filmas, sukėlęs diskusiją: vieni džiaugiasi, kad Prancūzija pagaliau turi savo atitikmenį italų pagarsėjusiai tragikomedijai „Gyvenimas yra gražus“ – mat abiejuose keliamos žydų genocido per karą problemos, o siaubas supriešinamas su juoku, kiti mano filmą esant paviršutinišku ir netaktišku. Apolitišką poną Batinjolį, nelauktai sau pačiam ...