Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2007-05-18

Mūsų ramų kampelį buvo trumpam apipuolę dvikojai virusai, tuoj pabandę „pavadovauti“. Manau, įsivaizduoju, kaip elgtis, kad jiems čia paprasčiausiai nebūtų įdomu. Šeštadienis Kaip visuomet, šeštadieniais ir sekmadieniais filmų per TV daugiausia – tiek, kad juose nelengva ir nepaskęsti. Ką gi, kepurnėsimės. Krūva neblogų, bet dažniausiai jau ne kartą matytų amerikinių filmų. Naujausias – pernykštis „Metų žmogus“ (Man of the Year, 2006) – aišku, žada malonų susitikimą su aktoriumi Robinu Williamsu – o kada toks būdavo nemalonus? Bet režisierius Barry Levinsonas, sendamas, aiškiai praradinėja formą, todėl pasakojimas apie TV vedėją, nutarusį balotiruotis į prezidentus (kažkas girdėta, ar ne?), – – pernelyg rimtas komedijai ir pernelyg paviršutiniškas dramai. Lieka melodrama – ne pats geriausias variantas. Steveno Spielbergo „Terminalas“ (The Terminal, 2004), kur pavadinimo tarptautinėje erdvėje įstringa nebeegzistuojančios Rytų ...

2004-03-12

Kadangi lietuviškų licencinių vaizdajuosčių vėl nematyti, užduotis – ciniškai prisipažinsiu tampa – netgi lengvesnė. Ir su filmais per TV ne kažkas: panašu, kad kažkokios gerosios jėgos bus su televizijos kanalais susitarusios, kad neblaškytų žiūrovo, leistų jiems dažniau lankytis Vilniuje šiandien (kovo 12 d.) prasidedančiam dideliam Lietuvos kino filmų festivaliui „Trispalvis kinas“, kuris po sostinės dar keliaus į visai šia prasme skriaudžiamą periferiją. Lietuvių hunai per TV savaitgalį Lietuviškame peizaže – „masinės“, bet skurdžios „Huno Atilos“ scenos Iš tiesų kodėl gi į „Trispalvį kiną“ nepateko 2001 metų „koprodukcija“? Maža to, visi televizijos programas spausdinantys laikraštukai akivaizdžiai pademonstravo mūsiškį amžinąjį nevisavertiškumo kompleksą, primityvų iš miniserialo suręstą pseudoistorinį filmą „Hunas Atila“ (Attila, 2001) anonsuodami taip, tarsi tarp gaminusių šalių Lietuva stovėtų ...

2002-07-12

Labiau įsigilinus į Lietuvoje matomų televizijų programas, dingsta bet kokie kompleksai dėl galimo subjektyvumo. Visur – savi bepročiai. ORT kanale kažkas dūsauja dėl Olego Jankovskio ir kas savaitę vis įkiša jo nevykusį režisūrinį debiutą (pats ir vaidina) „Ateik į mane pažiūrėti“ (Prichodi na menia posmotret', 2001). Gal tai kokios programų redaktorės dvasios šauksmas, ką žinai? Vilniaus televizijoje lygiai taip pat kas savaitę vėl iššoka „Vertikalė“, išduodama, kad ten dirba Vladimiro Vysockio maniakė (maniakas). Baltarusiai galutinai išprotėjo dėl angelų markizės Anželikos. Fiziniai veiksmai ir emocija Apskritai TV programų studijavimas – veikla, visai pavojinga psichikai. Kaip būtų malonu, kad „Omni Laikas“, turėdamas galvoje šį kenksmingumą, išskirtų man, kaip tokiais atvejais būdavo prie sovietų, pieno... Ir savuose, ir tolimesniuose kanaluose nesibaigiančia greta žengia negailestingi gladiatoriai bei legionieriai, Apokalipsės ...