Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2005-06-10

Kai tik vasara, tai natūralu, kad prastėja TV repertuaras, o pretenzijų gausėja. Ypač linksma, kai piktas korespondentas pasirašo: „Žmogus“. Ir ne mažiau. Šeštadienis Šiandien – televiziniai filmukai, mano, pripažįstu, retokai žiūrimi serialai, o dar – katastrofų kino žanras, išnirsiantis ir trečiadienį. Finansinė „Dantės viršukalnės“ sėkmė netrukus įkvėpė ir kitą panašios medžiagos filmą „Ugnikalnis“ (Volcano, 1997). Čia išsiveržimas vyksta Los Andžele, o prieš bėdą, kuri dėl meistriškų specialiųjų efektų tikrai įtikina, irgi kovoja geri aktoriai – tarp jų šiemetis Kanų laureatas Tommy Lee Jonesas, Anne Heche, kiti. Gerokai menkesnė atkarpa iš Kanadoje sumanyto televizinio ciklo „Gamtos šėlsmas“ – „Tornadas“, kuriame tą labai šykščiai parodytą įsišėlusią gamtą bandoma dar susieti ir su šiokia tokia mistika. Taigi pavadinimas gal net kiek klaidina... Apstu visokių piktųjų dvasių, besilinksminantiems britų ...

2004-07-02

| Ir vėl: programos žadėjo, Stepokas užkibo, perdavė jums, o lietuviškų „Vyrų“ praėjusį pirmadienį per LTV nebeliko. Aišku, tuo metu atsiradusi kultūringa politinė laida, aptarianti rinkimų rezultatus, buvo įdomi ir aktuali, viltinga. Bet tuoj po jos iššoko ne linksmi „Vyrai“, o serialas apie Tvin Pyksą – amžiną, beviltišką, nenuspėjamą ir baisią periferiją. Sandūra suskambėjo labai dviprasmiškai. Gal ir TV programų tinklelio sudarinėtojams pravartu žinoti, ką reiškia montažo terminas. Šeštadienis Baltarusija švenčia išvadavimą per II pasaulinį karą, tad jos televizijos ekranuose – du labiausiai nuskambėję iš naujų savų filmų. „44–ųjų metų rugpjūtį...“ – „normali“ karinė juosta, tiek tik, kad neapsakomais herojais apšaukianti liūdnai pagarsėjusios rusų karinės žvalgybos (SMERŠ) žmones. Užtat antrasis filmas „Anastasija Slucka“, neprofesionaliai pasakojantis, kokia supervalstybė Baltarusija buvo XVI amžiuje, susilaukė ...