Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2007-05-25

Anąkart abejojau dėl didelės rašinio apimties: šiandien tokių drobių nebeskaito. Bet graužė ir nerimas: o jeigu greit nebeliks filmų? Ilgai laukti nereikėjo. Šeštadienis Ateina nykūs laikai. Pirmiausia esame vejami iš kino teatrų, nes įdomesni Lietuvai įsigyti filmai (S.Soderbergho „Geras vokietis“, P.Lungino „Sala“ ir kt.) pradėti leisti vien diskais. Atėję į namų užuolanką, – – bent jau šiuo prasidedančiu vasaros sezonu – susiduriame su idiotiškais serialais ir seniai, šimtą kartų matytomis juostomis. Kartais ima rodytis, kad tai jau valstybės politika – išnuodyti bet kokį profesionalesnį požiūrį į kiną, kaip į meną. Nemeluosiu, kad mačiau (greičiausiai ir nematysiu) dienos premjerą – niekam nežinomo, nors dirbančio kine jau seniai prancūzų režisieriaus Jeano–François Davy „Raudonąsias smailes“. Taip vadinasi Alpių kalnų masyvas, į kurį filme ropščiasi vaikai. Ir filmas, sprendžiant iš visko, vaikiškas. TV3 kanalas, ...

2006-10-06

Kol turėsime čekų kino kraitį, dūsauti neteks. O ir šiaip savaitė – ne iš beviltiškųjų. Šeštadienis Kai kurie neblogi filmai prasideda jau dienos metu. Turbūt manoma, kad Ridley Scotto „fantasy“, pavadintas „Legenda“ (Legend, 1985), tiks vaikučiams ir tik jiems. Tačiau tikrąsias Tamsybių valdovo paskatas čia geriau suvoks vis dėlto suaugusieji, lygiai kaip jie įvertins Tomo Cruise'o galimybes, labai pritinkančias prie šios juostos, o kitokio pobūdžio juostose dažnai verčiančias gūžčioti pečiais. Dieną – ir amerikinė drama apie 91–erių metų juodaodį „Paprastas Nojaus Dirborno gyvenimas“ (The Simple Life of Noah Dearborn, 1999), kurioje veteranas Sidney Poitier kaunasi dėl savojo žemės sklypelio su jaunuolio verta energija. Tiesa, įsiklausydamas į pavadinimo skambesį, imi suvokti, kodėl kanalai taip dažnai keičia originalius pavadinimus. Juk mūsų kino platintojai jau spėjo taip demoralizuoti naująją auditoriją, jog būtų „nepaprastas ...

2006-07-07

Laimingiausioje pasaulio šalyje Lietuvoje šventė seka šventę. Kad stovi darbai, nepasirodo spauda – et, tiek to... Šeštadienis Ko gero, būčiau vėlavęs su šia apžvalga, nes ketvirtadienio spaudos kioskuose pardavėjos duso nuo įkaitintos skardos, bet naujų leidinių – ir TV programų – neturėjo. Padėjo kolega Ūbis („7 meno dienos“), ir, žinoma, internetas, sukėlęs dar visokių bjaurių minčių, kurias pataupysiu pabaigai. Bet ar taip jau verta gainiotis tas programas ir jose ieškoti pernykščio sniego? Štai LNK šįvakar paeiliui demonstruoja net tris vaidybinius filmus, tik kas iš to? Prasta komedija „Policininkai ir Robersonai“ rodo neblogo režisieriaus Michaelo Ritchie beviltišką kovą su pseudožvaigžde Chevy Chase'u, aišku, kuo besibaigiančią. Rimtesnis špionažinis šlageris „Pavojingiausia misija“, aktorių Aidano Quinno, Donaldo Sutherlando, Beno Kingsley pastangomis kartais pakyla virš dar vieno kino pasakojimo apie pavojingiausią istorijoje ...

2005-08-12

Lietus veja į namus. O kas namuose? Aišku, ta mus visus formuojanti dėžė. Šeštadienis Gal kad 13–ta diena – gerokai pakariausime. Geriausiai kariauja, kaip galima įsitikinti, moterys režisierės. Tokios menininkės kaip Kathryn Bigelow „K–19“, kad ir matytas, kad ir verčiantis prisimerkti, kai amerikiečiai vaidina rusus, vis dėlto logiškai ir su meistriška įtampa demonstruoja visai įmanoma karinį JAV ir SSSR konfliktą. Pagal tikrą istoriją, liečiančią dar vieno atominio povandeninio sovietų laivo, kažkodėl besišlaisčiusio prie Amerikos krantų, avariją. Oliverio Stone'o antikarinis „Gimęs liepos 4–ąją“, rodąs Tomą Cruise'ą Vietnamo karo invalidu, irgi įspūdingas, nors berods dar praėjusią savaitę rodytas. Kiti „Povandeniniai laivai“, nors jie irgi atominiai ir pavojingi – ypač kai vieną tokių užgrobia čečėnas mitologiniu Kobos vardu, – jau kur kas mažiau profesionalus kinas. Gal ką paaiškina faktas, kad aname filme ir vaidino Harrisonas ...

2005-03-21

Pastarojo meto spaudą, TV laidas ir ypač pokalbių svetaines užplūdo vienintelė tema: lietuvių kino finansavimas. Visi supranta viską. Pasirodo, kiekvienas lietuvis – potencialus kino režisierius. Tapęs juo, maudausi svetimuose piniguose, nieko nedirbu, o kad kas nors stogą bankui užstato, filmą baigti norėdamas, tai čia netipiškas reiškinys. Tegyvuoja meno saviveikla! Šeštadienis Kadaise Lietuvoje buvo išleista literato ir gamtininko Farley Mowato knyga „Nebijok vilko“ („Never Cry Woolf“) (Never Cry Wolf, 1983). Labai patraukli, patrauklus – ne tik vaikams – ir filmas, nukeliąs žiūrovą į Kanados tundrą, kurioje mokslininkas (Charlesas Martinas Smitas), turėjęs išankstinę užduotį sukompromituoti vilkus kaip nepaprastai žalingus gyvūnus, visiškai pakeitė nuomonę ir tapo karštu jų gynėju. Šiandien repertuaruose galima rasti ir tokių prasmingų, ir labai linksmų juostų, ir neblogos pramogos. Prie pastarosios priskirčiau ne du banalius veiksmo filmus ...