2003-08-29
Kai tarp naujų vaizdajuosčių ir televizijų programų išvysti beveik vienas komedijas, net sutrinki. Ar tai optimistinė sąsaja su mūsų labai jau smagiu gyvenimu? Ar kaip tik nebeliko nieko kito, tik juoktis? Ar tiesiog terapija? Bet juoko spalvos irgi įvairios. Vienam linksma, kitam ne Štai iš vaizdajuosčių išsirinkau gana tipišką pernykštę amerikiečių juostą, apibūdinamą kaip „jaunimo romantinė komedija“. Tokių dabar apstu – ir kino ekranuose, ir televizijoje, ir kasetėse. Vadinasi „Liusė renkasi“ (I'm with Lucy, 2002). Jauna niujorkietė (Monica Potter) užimta nepaprastai reikšmingais dalykais – gavusi skaudų ir dar viešą sprigtą nuo savo partnerio, ji nutaria išsirinkti tikrą gyvenimo draugą. Ir būtinai tobulą. Tobulam vyrui rasti, panašu, reikėtų susipažinti su kokiais 50 000 objektų, bet tada reikėtų viso serialo, per kurį herojė taip ir susentų neišsirinkusi, o filme ji turi „tik“ penkis ištikimus dūsautojus (ekrane jie labai dalykiškai ...