Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2007-06-15

Yra ir senų kino draugų (priešų, aišku, taip pat). Yra naujų, nematytų kūrinių – ar jie taps draugais, dar klausimas. Šeštadienis Kaip pastaruoju metu jau įprasta, 1 Baltijos kanalas, trankiai reklamuodamas premjeras, rodo krūvas naujų, bet visai nereikšmingų rusų filmų. Melodrama – populiariausias žanras. Kartais paįvairinama kukliais bandymais pajuokauti. Štai filmo „Vieninteliam, iki pareikalavimo“ herojė, žaislų gamyklos darbuotoja, įsimylėjusi – na, žinoma – TV laidų vedėją, turi Porosionkovos pavardę (kas pamiršo, „porosionok“ – paršelis, taigi, kokia „Paršelytė“, ha–ha! ). Iš pirmųjų kadrų aišku, kuo pasibaigs kita melodrama „Lelijos Lilijai“, kur buvusi intermergaitė Jelena Jakovleva pasirodo pastebimai pasitaisiusi ir kažkokia lyg aptingusi vaidinti. „Dviguboje pavardėje“ sprendžiama amžina daugeliui šeimų problema: kas tikrasis vaiko tėvas? Ir net nebenaujas amerikiečių filmas „Pašalinti Karterį“, lyg ir turintis ...

2006-07-21

Nors kokių nors sporto superrungtynių ir nesimato, kino reikalai negerėja. Matyt, veikia geležinis „ne sezono meto“ dėsnis. Šeštadienis Iš naujų filmų, kuriuos šiandien siūlo mums prieinami TV kanalai, bene patraukliausi yra du: žiauri Honkongo mistika „Akis“ (Gin gwai, angl. The Eye, 2002) ir rimtas biografinis kūrinys „Kinsis“ (Kinsey, 2004) su Liamu Neesonu, įdomiai vaidinančiu retos profesijos žmogų, kaip jau pasufleravo kiti paskubėję kanalai, pervardiję filmą ir viską išdavę savu pavadinimu „Sekso gydytojas Kinsis“. Žinoma, ar jie liks kino istorijai, ar bus vadinami žanrų atšviežintojais, šiandien dar rizikinga svarstyti. Užtat dienos repertuare yra laiko bandymą išlaikiusių juostų, kurios buvo gerai sutiktos ir prieš kokį dešimtmetį, gerai žiūrimos ir šiandien, kai jau truputį pasimiršo. Tarp tokių – dramatiškas šlageris „Velnio sėkla“ (The Devil's Own, 1997), pastatytas – įspėju – ne Algimanto Puipos, o Alano J. Pakulos, ...

2006-06-16

Didysis sportas vis agresyvėja. Kaip pažymėjo kolega Jonas Ūbis („7 meno dienos“), išstumiami ne tik reikšmingi filmai, kultūros laidos, tačiau netgi pats (!) Rytis Cicinas. Kino mėgėjams didesnė atgaiva – gal tik penktadienį. Šeštadienis Aną kartą nuoširdžiai rekomendavau dokumentinę juostą apie odiozinę vokiečių kinematografininkę. Šiandien rodoma antroji filmo „Nuostabus ir siaubingas Leni Riefenstahl gyvenimas“ (Die Macht der Bilder: Leni Riefenstahl, 1993) dalis. Jeigu pasakėt „a“, ištarkit ir „b“ – nepasigailėsit. Kartais dokumentika nesunkiai įveikia vaidybinį kiną – ir medžiagos kontrastais, ir visai nesurežisuota įtampa, neįprastu likimu ir net mįslėmis, kurių dokumentiniame ekrane lyg ir neturėtų būti. Bet štai viena esmingiausių: ar Leni Riefenstahl buvo apkrėsta nacizmo idėjų, ar ji – kaip pati atkakliai teigdavo – gyvendama tėvynėje ir neturėdama kitos, išskyrus nacistinę tikrovę, medžiagos, kėlė sau vien tik estetinius ...