Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2006-11-10

Malonu, kad jūsų atsiliepimai jau ima priminti kino klubą. Bet: ironija – – gerai, o štai pakantumo visiems mums (ir man) dar reikia mokytis. Šeštadienis Šiandienos repertuaras, deja, teikia ne taip jau daug medžiagos įsivaizduojamam neakivaizdiniam diskusiniam kino klubui. Prancūzų „Menki įbrėžimai“ (Petites coupures, 2003) labiau reiškia ne fizinius „įbrėžimus“, kiek likimo siųstus „nemalonumus“. Bet esmės tai nekeičia. Infantilus kairuolis žurnalistas (Danielis Auteulis) bando politikuoti, bando koketuoti su moterimis, bet visa tai tikrai baisiai jau menka. Paskalis Bonitzeris kadaise buvo neblogas kino teoretikas, bet jo kryptis į režisūrą, gyvąją kūrybą kelia didžiulių abejonių. Man regis, nėra apie ką ginčytis, žiūrint ir naują ukrainiečių melodramą „Rizikingas moteriškas darbas“: rizika – nes herojė tardytoja, o tas „darbas“ toks nešvarus, kad ji išduoda net savo pačios draugą. Prie tų nykesniųjų dienos filmų dar priskirčiau ...

2003-03-07

Tarp naujų licencijuotų lietuviškų vaizdajuosčių anonsų matyti nedaug kam ką sakantis pavadinimas „Visu grožiu“. O štai nemažu šriftu surinkta režisieriaus Steveno Soderbergho pavardė bet kam pasakys jau daugiau. Madingas – nereiškia nuoseklus Juosta „Visu grožiu“ (Full Frontal, 2002), kurioje vaidina ir populiarioji plačiaburnė Julia Roberts, ir Davidas Duchovny, o epizode šmėkšteli net pats Bradas Pittas, pernai visiškai sužlugo Venecijos kino festivalyje. Nors amerikietis Stevenas Soderberghas šiandien ir labai populiarus, jam priekaištauta, kad septynių draugų santykių istorija, besirutuliojanti per 24 valandas, labiau primena ne jo paties seno gero filmo „Seksas, melas ir videojuostos“ neformalų tęsinį, o tiesiog autoplagiatą. Draugai susieina ir išsiskiria, kažkas kažką myli, kažkas norėtų, kad jį mylėtų visai kitas žmogus, kažkas (tai kaip tik D. Duchovny personažas) – apskritai nepataisomas savimyla. Kaip suprasti, kur herojai sako tiesą, ...