Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2007-01-26

Atėjo tikrai įvairių bei įdomių filmų savaitėlė. Ir dažnai anksčiau nerodytų. Bet esi, žmogau, sugedęs tiek, kad jau dabar bauginiesi: vadinasi, kitą savaitę visai nebus apie ką rašyti. Šeštadienis Šioji diena, deja, ne ką tvirtina mano optimizmą. Apskritai savaitė – – kaip ir praėjusi: tai įdomybių sankaupa, tai – – tuštuma. Štai amerikiečių politinio kino („Septynios gegužės dienos“ ir kt.) 70–mečiam metrui, dabar jau mirusiam Johnui Frankenheimeriui vargu bau vertėjo lįsti į jaunučių kalinių, jų „dalykinių“ sąskaitų bei emocinių problemų terpę, pavadintą „Azartiniais žaidimais“. Bet koks jaunas nepriklausomas kūrėjas būtų susidorojęs su ta užduotimi turbūt natūraliau. Tais pačiais 2000 metais jaunesnio Paulo Verhoeveno statytas „Žmogus be šešėlio“ (Hollow Man, 2000) atrodo kiek tikresnis, nors objektas – nematomas žmogus (Lietuvos kinuose filmas taip ir vadinosi), o man daug įdomiau žiūrėti į aktorių Joshą ...

2006-03-10

Lietuvos kino teatrai tikina, kad kinas gimsta vien Holivude. Liūdna, kai prisideda televizijos, kai iš viso turtingo kino pasaulio užklysta tik reti nestandartiniai kitų šalių filmai. Šeštadienis Amerikietiškai lietuviško repertuaro diena. Kodėl lietuviško – aišku, juk vis dėlto Kovo 11–oji, antroji iš eilės Nepriklausomybės diena! Skamba gana absurdiškai, kaip ir reikia nereikia vis iškabinėjamos ir tuo nuvertinamos nacionalinės trispalvės. Dar kas nepatriotu apšauks. Bet ką aš kaltas, kad Vasario 16–oji įaugo sąmonėn tuomet, kai apie ją nė prabilti nebuvo galima, ir man jos visai pakanka, tada jaučiu tęstinumą, o kai analogiškos šventės dvi, atrodo, susikūrė kažkokia Lietuva–2. Na, baigsiu postringauti ne į temą, tik pasidžiaugsiu, kad ta proga vėl galima pakvailioti su Tadu Blinda, o labai surimtėjęs BTV kanalas ta proga parodys visą dokumentinių filmų programą: ir „Baladę apie Daumantą“, ir juostą apie Stasį Lozoraitį („Vilties prezidentas“), ...