Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2007-04-06

Nespėjo užsibaigti mastais apglušinęs „Kino pavasaris '07“. O per šventinę savaitę filmų galybe triuškina TV kanalai. Situacija ta pati: kiekybė ar kokybė? Tiesa, bus sočiai egzotikos – tai ir regite iš parinktų kadrų. Šeštadienis Jeigu jūs, ponai, kuriuos nuoširdžiai sveikinu su gražia pavasario švente, manot, kad nuodugniai aptarsiu, dar ir išanalizuosiu apie šimtą filmų, kuriuos per savaitę žada mums televizininkai, šiek tiek apsirinkate. Iš esmės dėl šio nevėluotino parašymo atsisakiau net iš visų pusių pabirusių kvietimų į nemokamus, su karštais gėrimais, sumuštiniais vakarėlius (linksmiausiai, net truputėlį groteskiškai skambėjo pavadinimas „lietuvių kinematografininkų vienybės vakaras“). Bet atsiduoti, kaip pirmąjai meilei, šimtui vidutinių filmų – irgi per sunku. Na, ką, Didįjį Šeštadienį savaip gyvina visaip kruvini, kariniai arba nusikaltimų filmai. Tarp jų yra ir visai meistriškų. „Karo aukos“ (Casualties of War, ...

2005-04-22

Pilkoka savaitė su retais žybsniais. Anokia čia naujiena, blogiau, kad tokios vis gausėja. Ir žmogaus, mėgstančio normalų kiną, arba tokio, kuris, pavyzdžiui, bėdos yra prie televizoriaus prikaustytas, man nuoširdžiai gaila. Šeštadienis Iš pradžių, paviršutiniškai peržvelgus šeštadienio repertuarus, pasirodė, kad visi geresni filmai ir vėl – tik iš nesuskaičiuojamų pakartojimų sferos. Turbūt taip galima pasakyti apie „Bėgantį taikinį“, bene reikšmingiausią Jeano–Claude'o Van Damme'o trilerį, kurio pobūdį rodo jau vien pavadinimas, apie žavingos kelionės, kurią temdo šantažuotojas, istoriją filme „Žinau, ką veikei aną vasarą“, pagaliau apie išvien demonstruojamą „Talentingąjį misterį Riplį“, iš dalies tarsi kartojantį anksčiau paminėtos juostos formulę: išorinis grožis ir nusikaltimo siaubas. Ekrano siaubas – įvairiausiomis formomis – šeštadienį užtikrintai dominuoja. Negi gali ir vėl rimtai siūlyti šiek tiek apipelėjusį ...

2004-01-16

Sprendžiant pagal televizijų repertuarą, jos po truputį ima busti iš Naujųjų metų karštinės ir grįžta į kasdienybę, sakančią kad nauji metai vis dėlto atėjo, reikia vėl dirbti ir ieškoti filmų. Nes tiek, kiek filmų kaip fejerverkų buvo „iššaudyta“ per šventes, normaliu tempu rodant galėjo užtekti iki kokių nors Velykų. Tačiau televizijos, atrodo, nelabai turi specialistų, kurie geriau apskaičiuotų visą verslą net ne kino meno, bet paties verslo požiūriu: juk per šventes parodyti geri – ar nelabai, tegul ir muilas, bet taip pat padoresnis – filmai traukia reklamą. Tačiau ar protingas verslininkas dėtų savo reklamą būtent prie to filmo, kai kitais trimis kanalais eina ne prastesni, o reklamos minutės žiūrovų ir „panaudojamos“ tam, kad kuo skubiau persijungtų kanalą, norėdami įsitikinti, „ar ten nerodo geresnio?“ Todėl jei „supratingas“ verslininkas norėtų, jis gali dar ir šiandien „pasivyti“ šventes ir užsakyti reklamą ...