2002-08-10
Gyvendamas komplikuotame pasaulyje, deriniesi prie jo iškreiptų, viena kitą vejančių naujų formų ir nenoromis pats daraisi kažkoks netikras. Kartais tarp įdomaus, tačiau nenatūralaus dabarties kino vaizdų nejučia imi ilgėtis ir savo paties vaikystės, ir tų laikų, kai kinas buvo ne audiovizuali, agresyvi, trykštanti nervinga išmone forma, o tiesiog kinas – dar neįminta mįslė, šviesos pluoštas, savaime kažkuo nenusakomai jaudinantis. Tikrumo nostalgija Šiuo metu to pasiilgto paprastumo ekrane irgi yra, tik gana nelengva jo rasti. Man regis, tokią galimybę suteikia kai kurios vaizdajuostės, užfiksavusios naujus kamerinius filmus, kurie visai nepelnytai aplenkė Lietuvos kino teatrų ekranus. Pernai Amerikoje kuklų Toddo Fieldo filmą „Miegamajame“ (In The Bedroom, 2001) irgi pastebėjo tik tuomet, kai jis buvo pateiktas net penkioms „Oskaro“ nominacijoms. Nors čia įvykiai ir niūrūs, dramatiški, vis dėlto tinkamai išreklamuoti pasakojimo apie periferinį žvejų ...