Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2006-02-18

Šioji žiemos sportų savaitė sudavė kinui per TV jei ne mirtiną smūgį, tai labai rimtą. Sporto fanai laimingi, o mūsų bent akys pailsės. Šeštadienis Ne, iš tikrųjų, kinui savaitė tokia nepalanki, kad net žadančios rubrikos šį kartą pasuoja, o „Elito kino“ nebus apskritai. Gal kam labai elitinė atrodo anglų melodrama „Vyro ašaros“? Pirmiausia perspėsiu, kad daug kas ją matė pavadinimu „Žmogus, kuris verkė“ (The Man Who Cried, 2000) – nesupainiokit. Režisierė Sally Potter turi avangardistės reputaciją, o jau aktorių pavardės – nuo Christine'os Ricci iki Olego Jankovskio ir Johnny Deppo, epizodinį čigoną vaidinančio. Bet filmui, reklamuojamam kaip tikra istorija, katastrofiškai stinga būtent autentiškumo. Žydų bėgimas iš ankstyvosios sovietų Rusijos ekrane atrodo kaip pramoginė (ir, žinoma, boheminė) kelionė. Autentiškumą žada ir komedijos „Lopas“ Adamsas“ (Patch Adams, 1998) autoriai, netgi kišdami į filmo titrus kažkokio ...

2005-12-23

Tik užsimink, kad nori šventės, ir štai ji užlipina tau akis, ausis, net nosį sacharinine mase. Viešpatie, kokia mąstymo inercija!.. Šeštadienis Viskas prasideda jau nuo pavadinimo – lenkai Kūčių rytą atveria kino puslapį „Mažasis angeliukas“. O tada jau viskas lekia vis didesniu greičiu, kaip ir privalo būti visuomenėse, per pusamžį išmokytose mąstyti vienodai. „Kalėdų karštinė“ su Švarcu, „Kalėdiniai namų džiaugsmai“, „Profesija – Kalėdų senis“, net siaubingo skonio (tiksliau, beskonybės) „Peliukas Stiuartas Litlis“, nes per Kalėdas priimta kalbėti, tegul net meluoti, kaip jautriai mes mylime mažuosius savo brolius. Aptarinėti tokių proginių juostų neįmanoma, su jomis galima nebent susitaikyti, perjunginėjant kanalus ir regint vis tą patį. Jeigu ekrane – ne tiesioginės Kalėdų emocijos, tai dažniausiai filmai, išsikovoję šeimyninių, visuomet džiugiai laukiamų, reputaciją: guvi fantastinė komedija „Vyrai juodais drabužiais“, ...