2007-01-26
Atėjo tikrai įvairių bei įdomių filmų savaitėlė. Ir dažnai anksčiau nerodytų. Bet esi, žmogau, sugedęs tiek, kad jau dabar bauginiesi: vadinasi, kitą savaitę visai nebus apie ką rašyti. Šeštadienis Šioji diena, deja, ne ką tvirtina mano optimizmą. Apskritai savaitė – – kaip ir praėjusi: tai įdomybių sankaupa, tai – – tuštuma. Štai amerikiečių politinio kino („Septynios gegužės dienos“ ir kt.) 70–mečiam metrui, dabar jau mirusiam Johnui Frankenheimeriui vargu bau vertėjo lįsti į jaunučių kalinių, jų „dalykinių“ sąskaitų bei emocinių problemų terpę, pavadintą „Azartiniais žaidimais“. Bet koks jaunas nepriklausomas kūrėjas būtų susidorojęs su ta užduotimi turbūt natūraliau. Tais pačiais 2000 metais jaunesnio Paulo Verhoeveno statytas „Žmogus be šešėlio“ (Hollow Man, 2000) atrodo kiek tikresnis, nors objektas – nematomas žmogus (Lietuvos kinuose filmas taip ir vadinosi), o man daug įdomiau žiūrėti į aktorių Joshą ...