Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2006-07-14

Užmetęs akį į programas, pasijunti lyg kartojamų filmų kino teatre. Bet kitų kraštų televizijos irgi nelepina premjeromis. Šeštadienis Diena – tarsi po geriausio žmogaus draugo vilko ženklu. Jis puikuojasi net dviejų filmų pavadinimuose. Dokumentinio pagrindo trileryje „Vilkas“ (El Lobo, 2004) – toks pagrindinio herojaus pseudonimas. Ispanija, 8–asis dešimtmetis, paskutinės Franco režimo dienos šiame ispanų filme atkurtos visai neblogai. O dailiosios lyties žiūrovės greičiausiai įsidėmės jauno, ne tik gražaus, bet ir vaidinti sugebančio aktoriaus Eduardo Noriegos vardą: jis čia kuria neva darbininką, o iš tikrųjų – į stambią teroristų organizaciją įdiegtą slaptąjį agentą. Kita tokia juosta – „Žmogus vilkas“ (Beowulf, 1999) arba tiesiog „Vilkolakis“ lyg ir teikė daugiau meniškumo vilčių, nes sukurtas pagal anoniminę VI amžiaus saksų legendą. Deja, žiauriam veiksmo filmui šis faktas liko tiesiog nevykusiu alibi, nes iš masės ...

2005-05-06

Savaitės specifinis bruožas – daugiau naujų filmų. Gaila, kaip tik senesnieji paprastai geresni, o šio principo išimtys – retos. Šeštadienis LTV siūlo net du naujus prancūzų filmus, vienas kurių – televizinis „Įsimylėjęs“ – pasakoja apie bedarbių meilę ir kokiomis nors reikšmingesnėmis meninėmis ypatybėmis nepasižymi. Antrąjį – „Ponas Batinjolis“ (Monsieur Batignole, 2002) – sukūrė žinomas prancūzų aktorius ir režisierius Gerard'as Jugnot („Pino, paprastas faras“ ir kt). Paprastai apie rimtus dalykus šis kiek populistinių polinkių autorius bando kalbėti su šypsena. Toks ir jo rodomas filmas, sukėlęs diskusiją: vieni džiaugiasi, kad Prancūzija pagaliau turi savo atitikmenį italų pagarsėjusiai tragikomedijai „Gyvenimas yra gražus“ – mat abiejuose keliamos žydų genocido per karą problemos, o siaubas supriešinamas su juoku, kiti mano filmą esant paviršutinišku ir netaktišku. Apolitišką poną Batinjolį, nelauktai sau pačiam ...