Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2004-09-10

Šioji savaitė rutuliojasi po kelių populiarių aktorių žvaigždėmis. Po keletą filmų namų kine atitenka prancūzui Jeanui Reno, amerikietei Kirsten Dunst, na, o jau kinų numylėtinis Jackie Chanas per „RenTV“ pelno visą retrospektyvą. Yra ir pora kino filmų – grynuolių, nuo žvaigždžių nebepriklausančių. Visai nieko. Šeštadienis Vienas tokių grynuolių – klasikinė australų režisieriaus Peterio Weiro, vėliau persivilioto į Holivudą juosta „Piknikas prie kybančios uolos“ (Picnic at Hanging Rock, 1975). Tai jokia premjera, „Namų kine“ jau teko rašyti apie šią dramatišką XIX amžiaus pensiono mergaičių iškylą į laukinę Australijos gamtą, iš kurios kelios nebegrįžo, kelios – pasikeitė, grįžo visai kitokios. Poetiškas realaus įvykio atkūrimas ekrane tiek žavi impresionistinėmis nuotaikų spalvomis bei lengva mistikos miglele, kad neturi pretenzijų autoriui, filmą užbaigusiam paslaptimi, neuždėjusiam jokio prasminio taško. Juk ne detektyvą ...

2004-01-23

Pirmiausia klasika. Kad dar spėtumėte, kas žiūri šį puslapį namuose, ar tie, kurie su itin privaloma priežastimi nori „nusiplauti“ iš darbo, ir kad sąžinė būtų rami – 12.40 val. Lenkijos I programa tęsia pasaulinės klasikos pristatymus, ir šiandien, penktadienį, demonstruoja nemarųjį Federico Fellini „8 1/2“ (Otto E Mezzo, 1963). Siužetas, kuriame kankinasi Marcello Mastroianni herojus režisierius Gvido – apie tai, kaip visą filmą ieškomas siužetas. Kaip vieną kartą visus, ne vien kino kūrėjus, užpuola tas „8 1/2“ sindromas, kai nebeturi kur eiti, nebeturi noro ką nors keisti, bet matai, kad keisti būtina. Fellini pats genialiai išsisuko iš šios krizės, sukurdamas apie ją filmą, tarsi pats būtų ir ligonis, ir pichoanalitikas. Pirmieji kadrai (kamštis gatvėje) buvo atkartoti daugelybę kartų (ir neseniai matytame amerikiečių „Nuopuolyje“ su Michaelu Douglasu), ir jei kas nors kilo iš Gogolio „Apsiausto“, tai didžiulė dalis kinematografo ...