Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2003-03-16

Ant parduotuvių prekystalių voliojasi nauja licencinė vaizdajuostė su dailiu Cate Blanchett veideliu „Šarlotė Grei“. Pirkėjų ir nuomininkų entuziazmo kažkaip nematyti. Kažko vis stinga Negi „Šarlotė Grei“ (Charlotte Gray, 2001) – toks prastas filmas? Ne, ten viskas lyg ir savo vietose – ir II pasaulinis karas Europoje, ir špionažinė, ir meilės istorija, ir retro stiliaus grožybės. Bet kaip neblogai aktorei Cate Blanchett stinga kažkokio trupinėlio nenusakomos auros, kuri galėtų ją paversti tikra žvaigžde, taip ir pats filmas palieka kažkokį nepilnumo įspūdį. Pirmiausia jam stinga dramaturginės logikos: ir kam reikėjo britų „šnipę“ Šarlotę Grei išmesti su parašiutu virš okupuotos Prancūzijos, jeigu ji ten neturi jokių konkrečių žvalgybinių užduočių, o užsiiminėja tik „amūrais“? Panašų klausimą galėtum pateikti ir puikiai („Potvynis“, „Mano nuostabioji karjera“ ir kt.) australų režisierei Gillian Armstrong. Koks velnias ...

2002-11-29

Gyventi visuomet buvo pavojinga. Mūsų laikais – dar pavojingiau. Atrodytų, lietuviškai įgarsinta vaizdajuostė „Panikos kambarys“ (Panic Room, 2002), kurioje įrašytas visai dar naujas filmas, turėtų apdainuoti moderniausias būsto apsaugos priemones. Bet netyčia išeina atvirkščiai. Truputis baimės Neseniai išsiskyrusi Jodie Foster herojė drauge su paaugle dukra įsikrausto į kotedžą Niujorko centre, banaliai turtingą, bet labiausiai išsiskiriantį specialia supermodernia slėptuve su dešimtimis monitorių, rodančių, kas dedasi name ir prie namo, plieninėmis durimis bei grindimis, tonomis maisto, vandens atsargų. Kaip prieš karą! Ir karas – prieš tris įsilaužėjus (jiems vadovauja simpatiškasis juodaodis Forestas Whitakeris – atmintinas „Šuo vaiduoklis“) – prasideda dar tą pačią dieną! „Panikos kambarys“ – grynakraujis trileris, o maišytų žanrų epochoje jų vis sunkiau surasti. Režisierius Davidas Fincheris jau parodė save tokio kino „specu“ ...

2002-08-23

Kiekviena epocha atneša (ir dar turbūt atneš) vis kokią naują nemaraus fantastinio Pierre'o Boulle'o romano „Beždžionių planeta“ ekranizaciją. Buvo TV serialų, komiksų, įspūdingas Franklino Schaffnerio 1967 metų filmas, o dabar „Melofane“ jau įmanoma įsigyti ką tik ekranais praėjusios naujutėlaitės Timo Burtono kino versijos (Planet of the Apes, 2001) vaizdajuostę. Amžina konfrontacija Gyvendamas realių pavojų kupiname pasaulyje, žmogus amžinai išsigalvoja dar ir menamų konfrontacijų. Kaunamės su ateiviais, su įvairaus plauko monstrais, tačiau priešiškos beždžionės, – matyt, kad tokios genetiškai artimos žmogui, – kažkodėl ypač patiko skaitančiai bei žiūrinčiai auditorijai. T.Burtonas paprastai būna ironiškas, tačiau savo „Beždžionių planetoje“ į intelektualių gyvenimo šeimininkių beždžionių santykius su vergaujančiais žmonėmis jis pažvelgė gal kiek per rimtai, daugiausia dėmesio skirdamas naujosioms technologijoms, kuriomis ...