Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2004-09-03

Sezonas prasidėjo. Kažkokių iliuzijų kurti nereikėjo, viskas kaip įprasta. Daug serialų. Nemažiau ir filmų, bet tarp jų – gana nežymus premjerų skaičius (o reikšmingų premjerų – dar mažiau), daugiausia pakartojimai, kad ir kitais pavadinimais. Šeštadienis Šiandien iššoka daug per telekanalus jau matytų filmų, kartais ir visai neblogų. Amerikinė daug kur apdovanota drama „Monstrų balius“ (Monster's Ball, 2001), keista, bet įtikina, regis, visai išgalvotu meilės romanu: jis – budelių šeimos palikuonis (Billy Bobas Thorntonas), ji – buvusi vienos jo aukos žmona (Halle Berry). Apie rodomą ir rodomą Davido Lyncho talentingą antiholivudinę painiavą „Malholando kelias“ kažkaip nebepatogu kiekvieną kartą vėl kalbėti. Vėl išniro „cyberpunk“ stiliaus fantazija „Džonis Mnemonikas“, kurią teisinga būtų vadinti „Matricos“ pirmtake – ne vien todėl, kad abiejuose filmuose vaidina Keanu Reevesas, o ir dėl jų siužetinių sutapimų. Beveik be pertrūkių ...

2003-08-29

Kai tarp naujų vaizdajuosčių ir televizijų programų išvysti beveik vienas komedijas, net sutrinki. Ar tai optimistinė sąsaja su mūsų labai jau smagiu gyvenimu? Ar kaip tik nebeliko nieko kito, tik juoktis? Ar tiesiog terapija? Bet juoko spalvos irgi įvairios. Vienam linksma, kitam ne Štai iš vaizdajuosčių išsirinkau gana tipišką pernykštę amerikiečių juostą, apibūdinamą kaip „jaunimo romantinė komedija“. Tokių dabar apstu – ir kino ekranuose, ir televizijoje, ir kasetėse. Vadinasi „Liusė renkasi“ (I'm with Lucy, 2002). Jauna niujorkietė (Monica Potter) užimta nepaprastai reikšmingais dalykais – gavusi skaudų ir dar viešą sprigtą nuo savo partnerio, ji nutaria išsirinkti tikrą gyvenimo draugą. Ir būtinai tobulą. Tobulam vyrui rasti, panašu, reikėtų susipažinti su kokiais 50 000 objektų, bet tada reikėtų viso serialo, per kurį herojė taip ir susentų neišsirinkusi, o filme ji turi „tik“ penkis ištikimus dūsautojus (ekrane jie labai dalykiškai ...

2002-09-14

Dieviškos Tomo Cruise'o šypsenos ir pietietiško populiarių merginų Cameron Diaz, Penelopės Cruz grožio bei temperamento gerbėjams ir gerbėjoms „Melofanas“ siūlo naują licencinę lietuviškai įgarsintą „Vanilinio dangaus“ vaizdajuostę. Mistika, trilerio elementai ir dar seksas – kokie masinantys dalykai! Ne mano kinas Tiesą pasakius, „Vanilinį dangų“ (Vanilla Sky, 2001) traktuoju tik kaip prastesnį ispanų režisieriaus Alejandro Amenabaro filmo „Atmerk akis“ plagiatą. Ne, žinoma, visi juridiniai veiksmai čia buvo įvykdyti ir „Vanilinis dangus“ turi visišką teisę vadintis miglotu „perdirbinio“ („remake“) terminu. Miglotu, nes kitose šalyse perdirbiniai paprastai nekuriami, juos pamėgo tik Holivudas, stokodamas savų originalių idėjų ir spekuliuodamas kone patologišku amerikiečių nenoru girdėti svetimą kalbą, skaityti subtitrus. Mistikai jei ir reikalinga logika, tai savotiška. Ispanų filme ji atitiko gero kino reikalavimus, o amerikiečių ...

2002-08-10

Gyvendamas komplikuotame pasaulyje, deriniesi prie jo iškreiptų, viena kitą vejančių naujų formų ir nenoromis pats daraisi kažkoks netikras. Kartais tarp įdomaus, tačiau nenatūralaus dabarties kino vaizdų nejučia imi ilgėtis ir savo paties vaikystės, ir tų laikų, kai kinas buvo ne audiovizuali, agresyvi, trykštanti nervinga išmone forma, o tiesiog kinas – dar neįminta mįslė, šviesos pluoštas, savaime kažkuo nenusakomai jaudinantis. Tikrumo nostalgija Šiuo metu to pasiilgto paprastumo ekrane irgi yra, tik gana nelengva jo rasti. Man regis, tokią galimybę suteikia kai kurios vaizdajuostės, užfiksavusios naujus kamerinius filmus, kurie visai nepelnytai aplenkė Lietuvos kino teatrų ekranus. Pernai Amerikoje kuklų Toddo Fieldo filmą „Miegamajame“ (In The Bedroom, 2001) irgi pastebėjo tik tuomet, kai jis buvo pateiktas net penkioms „Oskaro“ nominacijoms. Nors čia įvykiai ir niūrūs, dramatiški, vis dėlto tinkamai išreklamuoti pasakojimo apie periferinį žvejų ...