Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2007-06-22

Premjerų pasitaiko, bet dažniausiai jos – kuklios. Tenka paprasčiausiai gaivinti atmintį bei senuosius malonumus. Šeštadienis Štai viena reliatyvių premjerų – prieš kelis metus statyti anglų meistro Danny Boyle'o „Milijonai“ (Millions, 2004). Gal jau tegul ponas Boyle'as lieka narkomanų (jo šedevras „Trainspotting“) ar zombių („28 dienos po...“) aplinkoje. Kai atsiduria tarp vaikučių, visi jam – nors šiuolaikiniai – atrodo tokie padorūs, kaip buvo, matyt, jo paties giedroje vaikystėje. Ir dar pinigų krepšiai jiems kritinėja ant galvų. Akcentuočiau trenktą Spike'o Jonze'o komediją „Adaptacija“ (Adaptation, 2002), kurioje specialiai papilnėjęs Nikolas Cage'as dvejinasi į broliukus scenaristus, realybėje egzistuojančius Kaufmanus, o Meryl Streep, apimta nesuvokiamo audringo įkvėpimo, rašo knygą apie orchidėjas, kurių rūšis, regis, ir suteikia tą ne visai natūralų įkvėpimą. Bet šis tikrai išradingas kūrinys nuo 2002–ųjų jau tiek kartų ...

2005-08-05

Vasara nesitraukia, bet televizija – irgi. Kas ką? Juk iki nykių rudens vakarų dar yra laiko. Šeštadienis Net nežinau, ar verta skirti dėmesio eilinei „Gamtos šėlsmo“ katastrofai „Lavina“, Melo Gibsono ir Deniso Gloverio policininkų duetui „Mirtinas ginklas“, likusio seniai praslinkusioje epochoje. Tuo tarpu Sidney Pollacko kad ir keliais metais ankstesnis filmas „Iš Afrikos“ (Out of Africa, 1985) išsaugo savąsias vertybes, net jeigu ir neimsi galvon penkių pagrindinių „Oskarų“. Danė Karen Blixen, parašiusi autobiografinį romaną apie savo 1913 metų matrimonialinį susidūrimą su juoduoju žemynu, prasitęsusį dar gerą dešimtmetį, – ne vien romantikė, buities tyrėja, emocinių sprogimų meistrė. Kinas gerai apčiuopė herojės (Meryl Streep) nostalgiją tam, ko ji iš tikrųjų taip ir nepažino. Ir knygai, ir epiniam filmui, 1985–aisiais kone atitikusiam senesnio „Vėjo nublokštų“ užmojį, aktuali Rudyardo Kiplingo mintis apie žemynus, kurie ...

2003-07-04

Miniatiūrinė Julianne Moore nuo licencinės vaizdajuostės „Toli nuo dangaus“ mažytės viršelio reprodukcijos šį kartą specialiai skiriama šios aktorės didžiam gerbėjui ir mūsų skaitytojui Aurelijui. Geras skonis. Vaizdelis, kuris išsiskiria Nors toks Aurelijus realiai egzistuoja ir tikrai domisi geru kinu, čia, žinoma, pokštauju. Toddo Hayneso „Toli nuo dangaus“ (Far from Heaven, 2002) aktorė iš tiesų pelnė Venecijos „Liūtą“, bet man norisi pakalbėti pirmiausia apie kažką kita, ne tiek apie jos herojės – 6–ojo dešimtmečio Amerikos provincijos damutės, kurios netikra egzistencija mūsų akyse subyra, – pasaulėlį, nelauktai virstantį dramatišku, bet pasauliu. „Toli nuo dangaus“ pirmiausia išsiskiria stilizuotu grožiu. Kadre, atrodo, – vis tie patys pažįstami objektai, bet rudens lapų spalvų siutas dailučių plytinių kotedžų fone, juodos ir auksinės, žydros ir tamsiai rudos deriniai stiliaus vientisumu, nelauktais disonansais ar trapia, ...