Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2006-04-28

Išskyrus tris keturis retesnius (nebūtinai naujus) ir žiūrėtinus filmus, namų kino žiūrovų laukia atostogos. Liūdina nuojauta, kad ateityje bus tik prasčiau... Šeštadienis Nosį nukabinti pirmiausia verčia beveik vienodas žiūrovo gąsdinimas ar toks pat primityvus juokinimas, ašarų spaudimas. Galima pradėti žiūrėti vieną juostą, tęsti kitos viduriu, baigti trečiosios finalu. Niekas nesikeis: matysite tik tą patį vieną nesibaigiantį B klasės filmą. Kas iš to, kad vienur gąsdins lavinos, meningitas, kitur – liūtai žmogėdros, juokins (turėtų juokinti) kung fu kovotojų nesėkmės ar graudins indai. Nors geografija skiriasi – vienas ir tas pats infantilumas. Mano laikais tokiu vaizdu džiaugdavosi nebent kokie trečiokėliai. Profesionalus Rytų kovų filmas „Skraidantys durklai“ gal ir vertėtų būti akcentuotas, bet atpuola vėl todėl, kad jau rodytas ir rodytas. Be to, Kinijos kino pirmasis atnaujintojas Zhangas Yimou kadaise (kad ir „Raudonajame gaoliane“, ...

2005-11-18

Labai jau nelengva rasti kino premjerų, ko nors neregėto. Kai kurias dienas neplanuoju nė įsijungti televizoriaus. Šeštadienis Na, štai, pareiški ką nors taip trankiai, o paskui įsižiūri įdėmiau ir pamąstai: filmų daug, gal jie tokiu ar kitu aspektu ir bus kam nors (o man?) įdomūs. Gal nekirsti iš peties? Nuo „Aklo įniršio“ (Blind Fury, 1989) triukšmingos sėkmės tarp veiksmo filmų prabėgo jau 15 metų. Nors per tą laiką ekranuose buvo ir kitų (pavyzdžiui, „Zatoiči“) aklų kovotojų už teisingumą, gal vėl pribrendo laikas pamatyti Rutgerį Hauerį ir bent palyginti? O gal kas nors mielai prisimins Regimantą Adomaitį O'Henry apsakymų televizinėje ekranizacijoje „Trestas, kuris žlugo“ (Trest, kotoryj lopnul, 1983), gal kas apskritai nematė šio garsaus lietuvio vaidmens? Gal atsiras norinčių išstudijuoti automobilių magnato Henry Fordo biografiją, juolab kad televiziniame filme „Fordas. Žmogus ir mašina“ (Ford: The Man and the Machine, 1987) ...

2005-08-12

Lietus veja į namus. O kas namuose? Aišku, ta mus visus formuojanti dėžė. Šeštadienis Gal kad 13–ta diena – gerokai pakariausime. Geriausiai kariauja, kaip galima įsitikinti, moterys režisierės. Tokios menininkės kaip Kathryn Bigelow „K–19“, kad ir matytas, kad ir verčiantis prisimerkti, kai amerikiečiai vaidina rusus, vis dėlto logiškai ir su meistriška įtampa demonstruoja visai įmanoma karinį JAV ir SSSR konfliktą. Pagal tikrą istoriją, liečiančią dar vieno atominio povandeninio sovietų laivo, kažkodėl besišlaisčiusio prie Amerikos krantų, avariją. Oliverio Stone'o antikarinis „Gimęs liepos 4–ąją“, rodąs Tomą Cruise'ą Vietnamo karo invalidu, irgi įspūdingas, nors berods dar praėjusią savaitę rodytas. Kiti „Povandeniniai laivai“, nors jie irgi atominiai ir pavojingi – ypač kai vieną tokių užgrobia čečėnas mitologiniu Kobos vardu, – jau kur kas mažiau profesionalus kinas. Gal ką paaiškina faktas, kad aname filme ir vaidino Harrisonas ...