Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2007-06-08

Dėmesio: šiame kampelyje nesilanko Seagalas ar Stallone. Nei kiti išpampę siaurakakčiai galiūnai, nei kapų plėšikės. Ieškome meno ar bent jo atšvaitų pramogoje. Šeštadienis Galima tikėtis, kad štai tuos „rimtuosius“ – kovinius, veiksmo – žanrus ir parodijuoja filmas „Nuo sutemų iki aušros. Kruvini Teksaso pinigai“. Bet identiško pavadinimo (tik be tų „kruvinųjų pinigų“) talentingos Roberto Rodriguezo pagal Tarantino scenarijų kurtos 1996 metų juostos pakako ir taip: ten buvo ir siaubo, ir autoironijos. „Kruvinų Teksaso pinigų“ statytojai, prisisiurbę kaip erkės prie gabaus filmo, tik norėjo pinigėlių; matyt, kvailių dar pasitaiko, nes po to pasirodė jau visiškas niekalas „Nuo sutemų iki aušros. Budelio duktė“. Banditėlį–Melą Gibsoną kriminale „Sumokėti viską“ šaudo šaudo nenušauna. Visai kaip gyvenime, kur Gibsono skandalai irgi nuo jo nuslysta, kaip nuo žąsies vanduo. Rimtesnis trileriukas, šiandien jau laikomas klasikiniu, ...

2006-07-14

Užmetęs akį į programas, pasijunti lyg kartojamų filmų kino teatre. Bet kitų kraštų televizijos irgi nelepina premjeromis. Šeštadienis Diena – tarsi po geriausio žmogaus draugo vilko ženklu. Jis puikuojasi net dviejų filmų pavadinimuose. Dokumentinio pagrindo trileryje „Vilkas“ (El Lobo, 2004) – toks pagrindinio herojaus pseudonimas. Ispanija, 8–asis dešimtmetis, paskutinės Franco režimo dienos šiame ispanų filme atkurtos visai neblogai. O dailiosios lyties žiūrovės greičiausiai įsidėmės jauno, ne tik gražaus, bet ir vaidinti sugebančio aktoriaus Eduardo Noriegos vardą: jis čia kuria neva darbininką, o iš tikrųjų – į stambią teroristų organizaciją įdiegtą slaptąjį agentą. Kita tokia juosta – „Žmogus vilkas“ (Beowulf, 1999) arba tiesiog „Vilkolakis“ lyg ir teikė daugiau meniškumo vilčių, nes sukurtas pagal anoniminę VI amžiaus saksų legendą. Deja, žiauriam veiksmo filmui šis faktas liko tiesiog nevykusiu alibi, nes iš masės ...