Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2005-06-10

Kai tik vasara, tai natūralu, kad prastėja TV repertuaras, o pretenzijų gausėja. Ypač linksma, kai piktas korespondentas pasirašo: „Žmogus“. Ir ne mažiau. Šeštadienis Šiandien – televiziniai filmukai, mano, pripažįstu, retokai žiūrimi serialai, o dar – katastrofų kino žanras, išnirsiantis ir trečiadienį. Finansinė „Dantės viršukalnės“ sėkmė netrukus įkvėpė ir kitą panašios medžiagos filmą „Ugnikalnis“ (Volcano, 1997). Čia išsiveržimas vyksta Los Andžele, o prieš bėdą, kuri dėl meistriškų specialiųjų efektų tikrai įtikina, irgi kovoja geri aktoriai – tarp jų šiemetis Kanų laureatas Tommy Lee Jonesas, Anne Heche, kiti. Gerokai menkesnė atkarpa iš Kanadoje sumanyto televizinio ciklo „Gamtos šėlsmas“ – „Tornadas“, kuriame tą labai šykščiai parodytą įsišėlusią gamtą bandoma dar susieti ir su šiokia tokia mistika. Taigi pavadinimas gal net kiek klaidina... Apstu visokių piktųjų dvasių, besilinksminantiems britų ...

2003-12-05

Praėjusį kartą suminėjau daugybę gana prastų vaizdajuosčių, o šį kartą irgi šedevrų nematyti. Bet ar daug jų ir televizijos ekranuose? Dėželė Gal tik viena dėželė – vaizdajuostė vertesnė dėmesio. Tai menkai žinomo prancūzų režisieriaus Laurent'o Bouhniko sumoderninta senamadiška melodrama, šaknimis siekianti seną Stefano Zweigo novelę „24 valandos iš moters gyvenimo“ (24 heures de la vie d'une femme, 2002). (Gal lietuviškiau būtų „24 moters gyvenimo valandos“?). Pavadinimas, atrodo, žada pasakojimą apie vieną heroję. Tačiau moterų, kurioms kažkokia para gali būti lemtinga jų gyvenime, ekrane – bent trys. Jos gyvena skirtingose epochose, paskutinė iš kurių – dabartis – Zweigui nė nesisapnavo. Ypač stilingas pasakojimas apie jauną anglų karininko našlę Mari (Agnes Jaoui), atsidavusią galingai akimirkos traukai ir pamilusią prasilošusį lenkų karininką. Tai 1913 metai, perteikti subtiliai, panardinantys į įaudrintą kazino atmosferą, ...