Filmas apie 19 amž. pabaigos lietuvių liaudies menininką, medžio skulptūrų autorių. Idėją kine įamžinti dar išlikusius – laiko ir sovietų valdininkų neišnaikintus – tautos talento kūrinius pasiūlė menotyrininkė Irena Kostkevičiūtė, knygos apie Vincą Svirskį autorė. Filmavimo grupė dirbo Kėdainių rajone, kur Svirskio daugiausia sukurta kryžių ir “smūtkelių”. Verba parodo šiuos kūrinius kaip gamtos dalį, gamtą – kaip jų įkvėpėją. Apie Svirskį pasakoja kaimo senoliai, matę dievdirbį ne tik skulptūras skaptuojantį, bet ir oro balioną klojime meistraujantį. Filme užfiksuoti ir Svirskio kūrinių likimai – žmonės pasakoja, kur tebėra kryžiai, kur ir kaip jie sunyko. I.Kostkevičiūtė: “Filmo atmosfera labai tiksli. Kaimo žmonės prieš kino kamerą žavūs. Tikri artistai. Tai tau ne inteligentai, kurie prieš filmavimo kamerą susigūžia. O bobutė – jai nesvarbu. Ji dėsto savo. Kai filmavome, radome ir tokių Svirskio darbų, kuriuos reikėjo gelbėti – paimti į muziejų ir saugoti. Manau, kad mano knyga ir Verbos filmas apie Svirskį pastūmėjo tą procesą – muziejai pradėjo kaupti liaudies meną. Verba mano atminty išliko kaip greitadarbis. Juk per savaitę aplėkėm visą teritoriją. Veiksmingas ir konceptualus žmogus”.

© Rūta Oginskaitė