|
|
 |
|
|
 ...  |
|
|
|
|
|
|
1984 / Vakar ir visados (1)Vakar ir visados
|
|
|
| |
1984, spalvotas, 35 mm, 63 min., Lietuvos kino studija
|
|
Filmografija:
Scenarijaus autoriai – Marcelijus Martinaitis, Gytis Lukšas, dalyvaujant Povilui Mataičiui. Režisierius – Gytis Lukšas. Vyr.operatorius – Rimantas Juodvalkis. Dailininkas – Galius Kličius. Kostiumų dailininkė – Irena Vabalienė. Garso režisierius – Vilius Kondrotas. Konsultantai – A.Vyšniauskaitė, V.Visockas. Antrasis režisierius – Andrius Šiuša. Antrasis operatorius – Vytautas Survila. Montažas – Mingailė Murmulaitienė, Ona Diržytė. Grimas – Marija Oržekauskaitė, V.Gordonienė. Asistentai – M.Jurkutė, R.Preobraženskaja, E.Safonovas, G.Vidauskaitė. Redaktorius – Juozas Širvinskas. Administratorius – A.Smailys. Filmo direktorius -- R.Gurklys.
Filmavosi – Marcelijus Martinaitis, Veronika Povilionienė, Gintaras Tilvytis, Arūnas Ivanauskas, Rima Lozovaitė, Liaudies buities muziejaus Liaudies muzikos teatro artistai, VU dainų ir šokių ansamblis.
|
TSRS valstybinio televizijos ir radijo komiteto užsakymu.
Turinys. Muzikiniame filme „Vakar ir visados“ ieškoma tautinės savasties šaknų iš Vilniaus universiteto senųjų spausdinių bibliotekos leidžiantis į lietuvišką kaimą. Ten, senose kaimo sodybose, vyksta visas metinis ciklas darbų, papročių, apeigų, švenčių. Skamba lietuviškos liaudies dainas, atliekama instrumentinė muzika, skaitomos poeto M.Martinaičio eilės. Filmas kaip mokymo priemonė rodytas ir naudotas Sorbonos (Pranzūcija) bei JAV universitetuose.
Publikacijos: G.Jankauskas „Tautiškumas lietuvių kine: vakar ir visados“, „Nemunas“, 2008.06.19, Nr.23 (203-644).
Komentaras. Pasirodęs tarybiniais stagnacijos metais, šis filmas kėlė tuo metu itin aktualius ir jautrius lietuviško nacionalinio identiteto klausimus: kur mūsų šaknys? kas yra mūsų tautinė savastis? Filme šio atsakymo ieškoma liaudies papročiuose, apeigose, darbuose, dainose. Tik pasirodžiusiam šiam filmui buvo prikišamas paviršutiniškumas, iliustratyvumas, „etnografinė iliustracinė rekonstrukcija“. Nors šios pastabos ir šiandien išlieka taiklios ir aktualios, tačiau stiprioji šio filmo pusė yra režisieriaus lyrinę pasaulėjautą atitinkanti filmo stilistika, nuoseklus ir organiškas suvedimas žmogaus gyvenimo rato/metų laikų ir darbų/dienos ir nakties į amžinosios kaitos ciklą -- „vakar ir visados“.
© Neringa Kažukauskaitė |
|
 |
|
| |
|
|
|
|
|
|
|
